30 Jun 2012

Suomija - dar labiau į šiaurę

Devintoji ir dešimtoji kelionės dienos. Birželio 28 - 29.

Išaušo mūsų paskutinė diena namelyje. Oras buvo gana šaltas - apie 6 laipsniai, bet saulėta ir ne itin vėjuota, tai nutarėm atsisveikinant su miesteliu dar paėjėti jame esančiu pasivaikščiojimo taku. Pirmiausia jame radome įdomų paukščių stebėjimo bokštelį:









Paskui aptikome lapių (čia tokia tautelė) pašiurę, kur galima susikurti ugnį, tą vėliau ir padarėme:





Dar ten matėme ežeriuką gražų, o paskui patraukėme dar į vaikų žaidimo aikštelę, namuke paskutinį kartą pasikūrėme sauną ir dar kartą skaniai bei šiltai išsimiegojome.







Čia dar Justas kažkurią dieną nufotkino vaizdą 1 valandą nakties. Vis dar negalim patikėt, kad taip būna šviesu..:



Kitą rytą, susikrovėme mantą į savo mėlynąjį autobusiuką ir patraukėme dar šiek tiek į šiaurę, apie 200km. Mūsų tikslas buvo Inari miestas prie didžiulio didžiulio ežero. Kelias vedė tarp dviejų visiškai laukinių zonų - be kelių, namų ir pan. Užtat su įvairiais gyvūnais ant kelio - elniais, lapėm (antroj nuotraukoj - bėganti nuo kelio elnių banda, nežinau, ar matosi).. :



O čia toks įdomesnis vietinių, matyt, pieštas plakatas, dizaino šedevras, fiksuojantis rekordinę minusinę oro temperatūrą šioje vietoje..


Pakeliui sustojome, radę vieną pasivaikščiojimo taką, tai pavaikščiojome truputį. Ten buvo tokia vieta, kur vietiniai gyventojai suvarydavo į vieną krūvą elnius, kad galėtų "tinkamai panaudoti" juos. Aš jau supratau, kad pavargau nuo tų pasivaikščiojimo takų ir išvis noriu apsirengti suknytę kokią :) Na, bet šeimai smagu, tai bandau būti tvirta :)











Važiuodami per laukines zonas link Inari, aptikome nusukimą taip tarsi gylyn į laukinę zoną. Ten važiavom važiavom, aptikom keletą kempingų, daug suomių ir, tikėtina, daug gražių vietų, nes, pasirodo, papuolėme į Lemminjoki nacionalinį parką - didžiausią negyvenamą laukinę zoną Suomijoje ir netgi vieną didžiausių Europoje. Čia netgi rengiamos ekskursijos auksui rinkti smėlėtose vingiuotos upės pakrantėse.

Čia nutarėme ir apsistoti. Netgi dviems nakvynėms, su viltimi pašmirinėti čia po tuos miškus šalia upės. Įtariam, kad įdomu, nes daug vietinių čia suvažiavę, mėgsta jie laukinę gamtą...

Mažulytis namukas su elektra ir radiatoriumi kainavo praktiškai tiek pat, kiek statytis palapinę, tad mes pasirinkome patogesnį variantą ir nei naktį, nei kitą dieną tikrai nepasigailėjom - dėl uodų, lietaus, vėjo ir ne itin aukštos oro temperatūros. Namukas tai toks praktiškai tarp palapinės ir traukinio kupė, su dviaukšte lova :)








P.S. Nepykit, dėl nedidelio nuotraukų dydžio - dvi dienas bandžiau sudėti šitą įrašą, nes čia šiek tiek užkampis...Internetas nebe toks, kaip labiau gyvenamose vietose, bet nors yra :)

27 Jun 2012

Suomija - subjuro oras ...

Septintoji ir aštuntoji kelionės dienos. Birželio 26 - 27.

Vakar subjuro oras, šiandien subjuro dar labiau - 6 laipsniai, lietus ir didelis vėjas. Panašu, kad tai tik kelioms dienoms ir vėl atšils, kai mums ateis laikas palikti šį šiltą namuką. Bet per tokį orą nors uodų mažiau.

Vakar nutarėme patraukti apie 50km iki netolimo Muonio miestelio, įsikūrusio ant Suomijos-Švedijos sienos. Pamatėm ten tik Švedijos krantus, medinę bažnyčią ir parduotuvę, kurioje šiek tiek apsipirkome. Dar yra visokių nameliukų ir truputis žmonių. Ir toks vaizdas yra kiekviename iš čia netoliese esančių miestų, kurių pavadinimai netgi gana didelėmis raidėmis parašyti žemėlapyje... Na, šitas turėjo bent bažnyčia. Va čia Švediją nufotografavom pirmoj nuotraukoj:






Grįždami aptikome vietą, pavadinimu Akasmylly. Ten buvo keli pasivaikščiojimo takai, tad sustojome pasivaikščioti. Priėjome buvusį malūną prie upės su slenksčiais. Ten toks dėdė įkūręs tarsi kavinukę, bet tokią visiškai primityvią - įeini į medinį namuką, padedi eurą ir pasiimi limonado ar šokoladuko, o tas vyrukas ten net ne visada būna. Ir guli ten tokia eurų krūvelė.











Na, o šiandien nuvažiavom ant Yllas kalno, padarėm dvi nuotraukas ir pašiurpom nuo vėjo:



Tai pavažiavom iki miestelio, aplankėm kelias suvenyrų parduotuves, kuriose nieko ypatingo neįsigijom. Dabar sėdim namuke, kūrenam židinį ir laukiam orų pagerėjimo...

Jei kalbant apie Suomiją, tai ji labai skirtinga ten, pietuose ir čia, šiaurėje. Net pažiūrėjus žemėlapį matyti, kad šalies apačia išvagota kelių ir didmiesčių, o per šiaurę eina tik keli pagrindiniai keliai ir tėra keli nedidukai miestai. Rovaniemi - kuris yra ant poliarinio rato, turbūt didžiausias, o kuo šiauriau tuo mažiau gyvybės ir daugiau laukinės gamtos. Pavyzdžiui, Muonio miestuke, gyventojų tankumas yra 1,5 žmogaus kvadratiniame kilometre. Panašu, kad elnių čia gal net dvigubai daugiau. Na, bet nors ir nedaug tų suomių, bet namuką miške turbūt kiekvienas turi...

Patys suomiai šaltoki. Mažai šypsosi, net mūsų vaikas ir šuo jų nelabai pralinksmina. Moterys - nedailios - visos putlios ir nemoteriškos...

Tai va tiek įspūdžių šiai dienai :) Bučkis. Aš jau truputį pasiilgau Lietuvos.