Emilei pusantrų

Mūsų mažajai Emilei jau pusantrų! Mergina auga kaip ant mielių, yra labai savarankiška ir miela.

Nuo spalio ji jau lanko darželį, tad ten yra išmokusi visko iki tokio lygio, kad kai kuriuos dalykus daro geriau už brolį - mėgina apsirengti, pati valgo, geria iš puodelio ir išvalo grindis, kai ko nors pripila bei sudžiausto skalbinius! :)

Kalba irgi vystosi - pradėjo nuo žodžio "ačiū", dar moka pasakyti "mama", "tėtė", "auau", "ate", "ten", "čia" ir panašiai. Na gerai, kalba gal ne itin išsivysčiusi, bet jei su ja yra kalbama, ji viską supranta, reaguoja, linkčioja arba sako "ne ne ne". Kartais atrodo, kad jei mokėtų, tai TIEK pasakytų.

Šiaip yra tikra "šypsniukė" - lengvai prieina prie bet kokio žmogaus, apsikabina, pabučiuoja, ima už rankos, visada šypsosi ir kažką kalba. Namuose - kiek kitokia, pasireiškia "drakoniškas" charakteris, kai kažko negauna.. Tada rėkia, griūna ant žemės ir rėkia tol, kol gauna arba, blogiausiu atveju - kol pačiai nusibosta.

Mergaitiški dalykai irgi reiškiasi - atrandamos suknelės ir jų demonstravimas prieš veidrodį. Būna atvejų, kad aprengus kelnėmis yra rėkiama ir rodoma į kur nors netoliese džiūstančią suknelę tol, kol ji yra nukabinama ir "užkabinama" ant jos.. Tada pasisukioja prieš veidrodį ir laiminga veikia ką jai reikia.

Brolį myli BEPROTIŠKAI, taip beprotiškai, kad jis negali jos atsikratyti, kai reikia užsiimti "didelių vaikų" veiklomis. Bet ir Džiugas jau atranda sesę kaip gana neblogą žaidimų draugę, o visur, kur beitume ją globoja ir saugo. Pavydžiu jai tokio brolio.

Vienas sunkumas su Emile išlikęs - LABAI sunkiai kalasi dantys. Ir tas jaučiasi tiek ant vaiko, tiek ant visos šeimos nuotaikų ir nervų.. Na, bet nebetiek jau daug ir beliko jų iki pilno komplekto.

Emilė siunčia bučkį visiems blog'o skaitytojams ir sėkmingai auga toliau!

Pica

Kartais atrodo, kad vaikams namuose nėra kuo žaisti, nors žaislai mėtosi visur, kur tik įmanoma. Mūsų šeimoje tai dažnai atsitinka šaltuoju sezonu, nes esam mėgėjai viską veikti lauke, o tokiu oru veiklų lauke sumažėja.

Praeitą savaitgalį susiradome naują veiklą - picų kepimą. Įdėją pakuždėjo vienas kūrybingas tėtis, o mes pamėginom realizuoti savaip.

Pirmiausia reikia nusipirkti medžiagos - veltinio. Puiki vieta tam - audinių parduotuvė prie Kalvarijų turgaus, nemažas spalvų pasirinkimas, tad išsirenki spalvas ir paprašai atkirpti 40cm balto audinio ir po 20cm pasirinktų spalvotų. Tikrai pakaks. Sumokėsit kokių 12lt.

Taip pat reikia susirasti nemažą dėžę, kuri galėtų atstoti picos kepimo krosnį. Mes tam panaudojom batų dėžę, bet tokią nestandartinę, didesnę. Dėžėje padaryti "dureles" ir nepamiršti išsikirpti ližės, kuri būtina picų kepimui.

Paskui prasidėjo kruopštus darbas su veltiniu. Pirmiausia išsikerpam apskritimus iš baltos medžiagos, kurie bus picos pagrindai. Mes kirpom keturis, tiek, kiek yra šeimos narių. Paskui iš spalvotų medžiagų karpom "ingredientus" - mes pasidarėm mozarella, grybukus, morkas, pomidorus ir salotas. Rankelė tikrai pavargsta..

Na o tada prasideda pats smagumas vaikui - dėlioti "ingredientus" ant picų pagrindų ir paruoštas picas pašauti į krosnį, paskui nepamiršti ištraukti ir įdėti kitą :) Džiugui tikrai smagu! Tad gal ir jūs nutartumėte šia veikla paįvairinti savo kasdienybę. O ir šiaip girdėjau, kad pasigendama blog'o įrašų :)

Kartojam vizitą į pinigų muziejų

Praėjus beveik dvejiems metams kartojam vizitą į pinigų muziejų ir kiek papildome apie tai buvusį įrašą.  Ir dar kartą skatiname nebuvusius apsilankyti!