Velykų išvakarėse dažėme kiaušinius (ačiū Rūtai ir Vilnelei už atsiųstus kiaušinių dažus). Vaikai sugalvojo naują dažymo būdą – mirkė teptukus indeliuose su kiaušinių dažais ir tiesiog tapė ant kiaušinių. Vaizdas gavosi visai smagus, o ir procesas visiems priimtinas:
Antrą Velykų dieną vėl pusryčiavome – vaikai kiaušinius daužė, bet, žinoma, nevalgė. Oras buvo puikus, tikrai pavasariškas, tad keliavome į Kopenhagos centrą, į Faelled parką. Jis fainas tuo, kad yra labai daug įdomių aikštelių vaikams – su tokiais bokštais, bent kelios skirtos važinėti riedlentėmis, futbolo aikštelė, vandens aikštelė.. Per šias Velykas vaikai prisiminė dviračius – Emilė įsidrąsino, o Džiugas jau išvis beveik profas, tad važiavome į aikštelę, skirtą vaikams mokintis važinėti dviračiais pagal taisykles – su mažais šviesoforiukais, perėjomis ir t.t. Ten mes su Justu galim tiesiog sėdėt ir degintis :)) Tai bent du kartus per Velykų dienas ten buvom.
Kiekvieną rytą miegojom iki 10 ar 11, nes vienintelis mūsų savaitgalio žadintuvas vardu Emilė netikėtai pasidarė labai savarankiška – atsikelia ryte, susiranda ką nors pavalgyti, apsirengia rūbus, kokie jai atrodo tinkami tai dienai ir kažką žaidžia, netardama nė garso, kol mes visi atsikeliam. Tai per Velykas ir išsimiegojom ir kažkiek pavargom. Tiesa, dar Emilė Velykoms gavo darželyje meškutį, su kuriuo reikia draugauti ir rašyti dienoraštį, ką vaikas su juo kasdien veikė. Noriu pasigirti, kad parašiau jį daniškai!
Na o kalbant apie danų Velykų tradicijas, tai galima paminėti kelis dalykus, nes iš esmės tradicijos gana panašios į lietuvių:
- Itin mėgstami žalumynai, gėlės, šakelės su naujais lapeliais, narcizai, snieguolės ir panašūs augalai. Jais puošiamas stalas ir jų pilnos parduotuvės. Pagrindinis pavasario džiaugsmas.
- Gækkebreve – anoniminiai karpyti laiškai - rašoma poema ir siunčiama anonimiškai, kartu pridedamas džiovintas snieguolės žiedas. Jei gavėjas atspėja, nuo ko laiškas, siuntėjas turi gavėjui duoti Velykų kiaušinį, jei neatspėja – tuomet atvirkščiai. Tai daugiausiai daro vaikai, tačiau 1800aisiais tai būdavo pasipiršimo tradicija. Žinoma, tuomet nebuvo anoniminė.
- Su kiaušinių marginimu danai nepersistengia – pamėgina papuošti kokiais nors pavasario elementais, subtiliai. Labiau gal margina vaikai darželiuose tuos tokius tuščiavidurius kiaušinius.
- Kaip minėjau, danų Velykos pasižymi itin dideliu laisvų dienų skaičiumi, tad dažnai danai Velykas švenčia savo vasarnamiuose, nes jau ir oras tai leidžia. O kai kurie pasinaudoja paskutine galimybe paslidinėti kur nors šiaurėj vietoj sėdėjimo prie Velykų stalo.
- Naktį iš šeštadienio į sekmadienį vaikus aplanko Velykų zuikis, kuris name ar namų sode paslepia didelius kartoninius kiaušinius, kuriuose viduje prikrauta šokoladinių saldumynų.
- Na o dar danai valgo valgo valgo – kiaušinius, ėriuką, žuvį, skirtingų rūšių silkes, sūrį, kepenėlių paštetą, yra specialus velykinis alus, bet stiprieji gėrimai per Velykas yra populiaresni. Mėgsta danai taip pat ir ridenti kaiušinius.
Tai tiek iš mūsų. Gero visiems pavasario!
