Pažintis su Hull'u

Kas nežino, Anglijos miestas Kingston upon Hull arba tiesiog Hull mūsų šeimai svarbus tuo, kad jau daug metų ten gyvena Justo brolis Laurynas su žmona Giedre, o prieš keletą mėnesių ten (tikiuosi, kad laikinai) išsikraustė ir Astos sesė Giedrė. Kitaip tariant, tai visiškas Džiugo tetų ir dėdžių miestas :))

Hull'ą aplankyti suplanavome dar gal rugsėjį. Mano Giedrės dar ten nei kvapo nebuvo, tiesiog galvojom padaryti Laurynui staigmeną artėjančio jubiliejaus proga. Bet ir čia planai žlugo, nes Laurynas grįžo ilgam į Lietuvą ir teko jam prisipažinti apie planus. Tad į Hull'ą skridom visi - trys Naujieji Lipnickai, Vilnelė su Algiu ir Laurynas.

Viskas prasidėjo ne itin sklandžiai. Tą sekmadienio vakarą, kai turėjom išskristi, buvo prastas oras ir vėlavo lėktuvai. Mūsiškis, užuot išskridęs 20.30 išskrido 22.00. Džiugas beveik išprotėjo nuo nuovargio, o Laurynas nuo noro valgyti daug mėsos. Lėktuvui pagaliau susiruošus, skridom dar beveik tris valandas.. Jos buvo beprotiškai ilgos, nes Džiugas jau nebe tas mažas leliukas, kurį labai lengva nuraminti - visur lipa, zirzia, juokiasi ir tuo pačiu rėkia, nes yra pavargęs.. Dar niekada neturėjau tokių sunkių trijų valandų.. Po šito įvykio noriu keliones su vaiku lėktuvu atidėti bent metams..

Doncasteryje nusileidom ir viską oro uoste susitvarkėm jau šiek tiek po vidurnakčio vietos laiku (Lietuvos laiku tai jau 2 val. nakties). Moteriškė, turėjusi mums perduoti išnuomotą mašiną mūsų ilgiausiai laukė ir kai atėjo metas atiduoti raktelius Justui, ji visa nuvargus tik leptelėjo - "juodas golfas, ten, aikštelėj". Išėjom iš oro uosto, o ten tų aikštelių tai ohoho kiek.. Oro uostas užsidarė, moteriškė išėjo, o mes likom toj aikštelėj ieškoti juodo golfo.. Buvo smagu. Bet radom. Tada teko kitas išbandymas - vairavimas kita kelio puse. Jis teko Justui, bet ir mums buvo baisu :)) Taip iš lėto turėjom nusigauti iki Hull'o. Keliai buvo tušti, tai Justas pasipraktikavo ir kitą dieną jau vairavo nesukeldamas avarinių situacijų :) Šaunuolis. Hull'e atsiradom 2 val. nakties (4 val. Lietuvos laiku) ir griuvom visi į lovas, seniai buvau TAIP SKANIAI miegojusi.

Kitą rytą buvau iškart sutarusi pasimatymą su sese, kuri aprodė miestą. Iš pirmo žvilgsnio pasirodė purvinokas ir šiukšlinas, žmonės niūroki, kaip Giedrė ir minėjo, bet paskui dienoms bėgant pradėjo patikti - ypač uostas, centras, muziejai. Nedidukas toks miesto centras, lengvai apeinamas ir jaukus.

Čia yra mūsų "gidė" Giedrė:

Čia - laivybos muziejus (maritime museum), kuriame apsilankėme vėliau:

Miestas jau pasipuošęs Kalėdoms ir šiaip keli vaizdeliai:

 Hull Marina:

Laurynas Hull'e turi pensinio amžiaus draugą Dave. Jis netgi buvo atvykęs į Lietuvą per Lauryno vestuves pats sau vienas! Antrą mūsų viešnagės dieną mus nusivedė į kavinę paragauti angliškų pusryčių. Nieko ypatingo, bet skanu (išskyrus smarkiai aliejuje išmirkusią duoną..) - kiaušinis, šoninė, dešrelė, pupelės ir arbata su pienu, kur iš pradžių pilamas pienas, o tik paskui - daroma arbata.

Skyrėme laiko ir kultūriniams objektams. Pamatėme iš išorės kokį tai rimtą laivą, apsilankėme muziejuje "Streetlife", kuris itin patiko:

Džiugas su paštininku važiuoja:

Labai patiko sukurtos senovinio tipo parduotuvėlės ir vaistinė:

Čia yra pavaizduotas apsilankymas pas Giedrę namuose, kur ji visai jaukiai įsikūrusi. Taip pat buvome šalia jos namų esančiame Pearson parke:

Giedrės darbovietės keptas pyragas drugelis:

 Vakarienė prieš išvykstant:

Tai va toks tas Hull'as. Žinomiausias dėl to, kad daugybę metų yra labai labai didelis Anglijos uostas.