Šį savaitgalį Asta gavo laisvadienį nuo vyro, vaiko, šuns ir namų! Tad su mama patraukėme į Onuškio pusę, pas dėdę Kęstą. Jo praktiškai nebuvo, tad nutarėme tuo pačiu aplankyti mamos grupioką netoliese, kuris turi tikrai dailią sodybėlę. Pavakarojome, pakūrė pirtelę ir grįžome nakvoti į Onuškį:
Kitą rytą nutarėme patraukti į Aukštadvarį pasižvalgyti po šį gražų miestelį. Visų pirma, maži miesteliai mus žavi savo "kuitinukais", t.y. dėvėtų rūbų turgeliais miesto centre :) Nukovėme Džiugui puikutėlį rudeninį paltuką už 10 litų:
Tada aplankėme bene žymiausią Aukštadvario objektą - Velnio duobę, kuri, anot legendos, atsivėrė, kai kunigui įsimylėjus merginą prasmego bažnyčia. Ir iš tikrųjų tą vieta tokia baisi, gūdi...
Grįžome į miestelį, aplankėme šaltinį, pasigrožėjome miesto panorama ir bažnyčia:
Dar Aukštadvaryje yra dvaras. Deja, privatizuotas, tad per tvorą pavyko pagauti tik tokį kadrą:
Štai tokia išvyka, gražus tikrai miestukas tas Aukštadvaris ir visos jo apylinkės. O Justui ačiū už galimybę atsijungti nuo rutinos :*
O tuo tarpu Džiugas išmoko dailiai valgyti ledus ir puikiai leido laiką su tėčiu ir šuniu:
Tada aplankėme bene žymiausią Aukštadvario objektą - Velnio duobę, kuri, anot legendos, atsivėrė, kai kunigui įsimylėjus merginą prasmego bažnyčia. Ir iš tikrųjų tą vieta tokia baisi, gūdi...
Grįžome į miestelį, aplankėme šaltinį, pasigrožėjome miesto panorama ir bažnyčia:
O tuo tarpu Džiugas išmoko dailiai valgyti ledus ir puikiai leido laiką su tėčiu ir šuniu:
2 comments:
Koks jau tavo pilvukas gražus, Astut :) O tuos mažų miestelių turgelius neseniai išgirdau vadinant "Ponių laime" :))
Velnio duobe super, labai grazios ten vietos
Post a Comment