Emilė atėjo į mūsų šeimą

Juokais buvom suplanavę, kad Emilė turėtų gimti 19 mėnesio dieną, kaip ir Džiugas, o ir mes su Justu abu tą pačią gimę, tai klusni mergaitė taip ėmė ir padarė, kad tėvams būtų lengviau gimtadienius prisiminti :) Sekmadienio rytą Astą surakino sąrėmiai, per pietus, apie 14.30 jau buvome ligoninėje, o 15.55 po labai sklandaus gimdymo ant pilvo gulėjo mūsų mažoji mergiotė! Svėrė 3280g. ir buvo 51 cm ūgio.

Beje, visiems balsavusiems už vardą labai dėkojame, bet pamačius vaiką nei vienas vardas netiko jai prie veido! Todėl vardą vėlgi padiktavo ta 19-oji diena - Emilijos vardadienis, šiek tiek pakoregavus, mums patiko Emilės vardas. Džiugas ir Emilė.

Antrą parą ligoninėje Emilei daktarai aptiko stiproką geltą.. Iškart pareiškė, kad ligoninėje gyvensim ne mažiau 5 parų, kad vaikas parai guls po lempa... Tos penkios dienos, ypač toji, kai gulėjo po lempom, buvo sunkios, neįdomios, nuobodžios..

Asta išvis jautėsi kaip negimdžiusi, tai penktą dieną jau sienom lipo iš nuobodulio.. O penktadienį, kai tik leido vykti namo, tai kaip skuodėm.. Užtat jau ligoninėj ji "pametė" bambą ir priaugo svorio.

Namie Emilei patiko. Gaila tik, kad brolis Palangoje. Būtų patikęs ir jis. Teliko kolkas Guglu tenkintis, kuris nuodugniai apuostė naująją gyventoją.

Ėjome jau pasivaikščioti šiek tiek po parką, apsipratome prie namų. O dieną baigėme maudynėmis. Emilei labai patiko, visa apstulbus maudėsi, o po to labai pyko, kodėl maudynės turėjo baigtis... Tikimės, kad pirmoji naktis namuose bus rami :)

Tik grįžus namo, atėjo kurjeris ir labai netikėtai pristatė siuntinį iš Justo darbovietės. Siuntinys buvo labai mielas ir jaukus, jame buvo - žaisliukų, krepšys mamos pirkiniams, dovanėlė didžiajam broliui (nepakavom, tegul išpakuos pats), minkštutis rankšluostis, tikrai labai smagių dalykėlių. Tėvai pasidžiaugė, Emilė kolkas ignoravo:

Tai tiek apie Emilės pradžią mūsų šeimoje kolkas! Laukite kitų nuotykių!