Savaitgalis Prahoje - 1 dalis

Netikėtai, patikėję Guglą Astos tėčiui, o vaikus Justo tėvams, trims dienoms ištrūkome į Čekijos sostinę Prahą, kurioje (kokia gėda) nesame buvę.

Penktadienį kėlėmės labai anksti, ankstyvu "Air Lituanica" skrydžiu pasiekėme Prahą, kurioje rytas buvo dar ankstyvesnis, bet kaip vėliau pamatėme, tai pats geriausias laikas įdomiems objektams lankyti, nes visą kitą laiką viskas viskas - kiekviena senamiesčio gatvelė, buvo "perkišta" turistų.

Gana greitai viešuoju transportu nusigavome iki savo tikrai neblogo viešbučio, kur palikome lagaminą ir leidomės į kelionę po miestą. Neskubėti ir nebūti nuolat budriems žiūrint, kur laksto vaikai, buvo nerealu pirmą dieną:

Prahoje - jau tikras pavasaris, rytais būdavo gana žvarboka, bet įdienojus, būdavo jau ir iki 14 laipsnių šilumos ir kasdieną vis šilčiau. Taigi, pirmą dieną, nuo savo viešbučio, įsikūrusio Naujamiestyje (Novo Mesto) pėsčiomis leidomės į senamiestį (Stare Mesto). Pakeliui sutikome Nacionalinį muziejų, deja, uždarytą rekonstrukcijai (didelė dalis ekspozicijos perkelta į naujas patalpas, bet mes šį vizitą pasilikom ateičiai):

Tuomet, eidami plačiai gatve nuo muziejaus pamažu pasiekėme pagrindinę miesto aikštę su žymiuoju astronominiu laikrodžiu:

Tada kiek "nugrybavę" per aplinkui pasiekėme upę - Vltavą ir perėję tiltu patekome į Prahos pilies rajoną - Hradčany. Čia užkilome dideliais laiptai į kalną, iki pilies:

Čia nusipirkome "short visit" bilietą (200 kronų, apie 25 litus), į kurį įėjo vizitas pilyje (nebuvo galima fotografuoti, tada vizitas į Auksinę gatvelę (Zlata ulička) ir neįsivaizduojamo dydžio Švento Vito Katedrą bei Šventojo Džordžo koplyčią.

Auksinė gatvelė - tiesiog nuostabi, ten gyvendavo žmonės, kurie gelbėdavo rūmų gyventojams - tarkim, žolininkė, gydytojas, sargybinis... Visi gyveno mažuliukuose nameliuose, kuriuose dabar yra ekspozicijos - atkurtas to meto gyventojo būstas. Kaip jie ten ir sutilpdavo..

Čia žolininkės būstas: 

Čia Justas matuojasi, ar tilptų pro duris:

Čia būrimo salonas:

O čia istoriko, kino mylėtojo namas viduje ir išorėje:

O čia kalėjime kankinimo įrenginys:

Iš vizito į Šv.Džordžo koplyčią supratome tiek, kad ten buvo senais laikais palaidota daug pilies gyventojų - keliais sluoksniais:

Šv. Vito Katedra užbūrė savo dydžiu ir smulkiais smulkiais vitražais:

Išėję pro kitą pilies kvartalo pusę dar užmatėme kokią tai kareivių parodomąją ceremoniją ir leidomės nuo kalno žemyn, lyg žymiojo Karlo tilto, užsukdami pažiūrėti į Džono Lenono sieną ir pailsėdami Kampa parkelyje:

Karlo tiltas didelio įspūdžio nepaliko, gal dėl to, kad per daug ten tų žmonių jau įdienojus buvo..

Taigi, per pirmą pusdienį apėjom praktiškai visą miestą ir įsiregistravom viešbutyje jau "be kojyčių ir rankyčių". Kiek pailsėję ėjom ieškoti kur pavakarieniauti, kas sekėsi neitin, nes visur penktadienio vakarą buvo daug alų geriančių čekų ir turistų, bet vieną neblogą vietelę radom ir prisivaolgėm beigi prisigėrėm alaus :))  Kad neišsiplėsčiau - tolimesnius nuotykius paliksiu antrajai daliai.