Islandija

Kelias praėjusias savaites Justas praleido Islandijoje. Buvo pasiilgęs visiškos vienatvės, tad susiorganizavo kelionę po vietas, kuriose nėra jokių žmonių, jokios civilizacijos - tik jis, kuprinė ir nuostabi gamta!

Pats kelionės planas atrodė daugmaž taip.  Skrydis vyko per Berlyną, Franfurtą iki Reikjaviko. Lėktuve buvo sutiktos dvi Reikjavike gyvenančios lietuvės, kurios mielai Justą pametėjo iki miesto jiems atskridus.

Šiek tiek Reikjaviko vaizdų, tai praktiškai visa civilizacija, kiek jos pamatysite šiose nuotraukose:

Pernakvojus Reikjaviko kempinge, vietinė Linda pametėjo Justą iki žygio pradžios vietos. Na ir prasidėjo grožio kupinos dienos.

Pirmą dieną jis ėjo pakankamai netoli ir oras dar buvo pakankamai geras. Kelionė buvo tiesiog per didelį lygų lavos lauką. Pirmajai nakvynei išsirinko kalno papėdę greta nedidelio krioklio bei upeliuko:

Antrą dieną nuo pat ryto prasidėjo lietus. Žygis buvo per labai įvairias vietas, pradedant tuo pačiu lygiu lavos lauku, užlipant ant ledyno krašto bei toliau keliaujant jau didesnių kalnų slėniais. Kadangi buvo daug lietaus, planuotą maršrutą užtvėrė neperbrendamos upės ir teko grįžti kokių 10km atgal.

Trečią dieną vis dar lijo. Teko tęsti apylanką ieškant kokio nors tilto. Gana greit pavyko surasti ir dalį kelio pavyko eiti keliukais. Per visą tą laiką nesutikau nei vieno automobilio ar žmogaus.

Labai maloniai nustebino surastas namukas, skirtas keliautojų poilsiui ir jei reikia miegui. Jis buvo tiesiog vidury niekur, kas buvo labai netikėta, bet labai laukta. Praleidau jame labai malonią valandėlę, truputi apdžiuvau. Toliau kelionė tęsėsi per juodo smėlio dykumas, kartais užklystant į nuostabaus grožio kalnų slėnius:

Pernakvojus dar nedirbančiam kempinge (kadangi dar nėra galimybių iki šios vietos atvažiuoti automobiliu) kelionė tęsėsi toliau. Šią dieną laukė sudėtingas maršrutas, nes reikėjo daugybę kartų kopti į bei leistis nuo ganėtinai aukštų kalnų.

Pakeliui jau buvo natūralių šiltų baseinėlių:

Po pirmų 4 dienų didžiausi planuoti sunkumai buvo beveik įveikti ir likusios keturios dienos pagal planą turėjo būti lengvesnės. Keliavau vienu populiariausiu pėsčiųjų maršrutų Islandijoje ir jau sutikau tikrai daug žmonių. Įveikiami atstumai sutrumpėjo maždaug dvigubai. Prasidėjo atostogos :)

Vieno kalno viršūnėje rado atminimo lentą keliautojui 2004-06-27 mirtinai sušalusiam toje vietoj. Kas įdomu, kad ir Justas ten buvo būtent birželio 27. Lygiai po 10 metų.

Deja, dėl ypač prasto oro viso planuoto maršruto įveikti nepavyko. Paskutinės dienos žygį teko nutraukti užlipus ant kalno viršaus ir supratus kad tokiu oru nieko nebus. Na, bus proga dar sugrįžti į tas nuostabias vietas..