AŠTUNTOJI ir DEVINTOJI DIENOS: saulės meškučiai ir poilsis prie jūros

Prieš palikdami Sepiloką/Sandakaną, dar pasiturškėme baseine ir aplankėme saulės meškučių (sun bear) centrą. Prieš atvykstant čia apie tokius (mažiausius pasaulyje) meškučius net nebuvom girdėję, o pasirodo, kad jų šiek tiek esama Borneo saloje, aplinkiniuose regionuose buvo, bet išnyko. Didžiausi užauga iki 150cm, valgo daugiausiai vaisius ir tai, ką randa miške. Pats centras labai jaukus ir tvarkingas, padarytos kelios aikštelės, iš kurių matyti, kaip meškučiai gyvena aptvertoje teritorijoje.

Paskui leidomės į kelią link šiaurinės salos dalies. Kadangi kelias netrumpas (apie 400km) planavome kažkur dar pernakvoti, bet važiuoti sekėsi neblogai (išskyrus jau kai kuriems iš mūsų pasireiškiančias virškinimo problemas), tad pirmąją dieną nuvairavom apie 300km, antrajai liko tik 100. Vaikai būna ramūs kelionėje, nes mašinoje vėsu, o juos tas karštis tikrai vargina.  

Atvykome į Kota Marudu miestą, buvo jau tamsu ir penktadienio vakaras ir mes buvom jau kiek nusigandę, nes kažkodėl dviejuose patikrintuose viešbučiuose nebuvo vietų. Bet kaip mes sakome, visada mus išgelbėja kinai (pvz. kai per medaus mėnesį niekas nedirbo per musulmonų šventę, o mums verkiant reikėjo kur pavalgyti, kinų restoranas dirbo arba kai reikia kažko, kas uždrausta musulmoniškoje šalyje, visada rasi pas kinus), tad netyčia nuklydome į kinų kvartalą ir ten radom visai jaukų viešbutį pernakvojimui. Mums su viešbučiais dar būna problematiška, nes kažkodėl retas čia turi šeimyninių kambarių.

Ryte tame mieste suradome didžiuuuuulį prekybcentrį, o ten pamatėme, kad pagal tai, kiek ten prekių ir pasirinkimo, tai malajiečiams tikrai neturėtų nieko trūkti. Net sauskelnių didžiausias skyrius. Apsipirkome minimaliai užkandžių, užkandome “Pizza Hut“ (nebenorėjom rizikuoti pilvais ir tikrai pasiilgom europietiško maisto, Džiugas kirto picą taip, lyg metus nevalgęs būtų, nes jam čia sunkiai įtinka vietinis maistas).

Tada keliavome tuos likusius kilometrus link pačio šiauriausio salos taško. Toje vietoje jau ne musulmoniškas kraštas, gyvena Rungus tauta. Nežinom, koks jų tikėjimas. Ten buvome per airbnb užsisakę tokią keistą vietą keturioms naktims - atsiliepimai sakė, kad žiauriai faina, geriausias paplūdimys saloje, vieta vadinasi “Secret place” (https://www.airbnb.com/rooms/10158765 ) ir yra tarsi kavinė bei kempingas. Mes buvom tikrai nusikalę nuo objektų lankymo, tad nebeaplankėm, bet būsiantys šiuose kraštuose turėtų aplankyti:

• Bitininkystės ferma Gombizau Honey Bee Farm
• Gongų gamykla
• Tradicinis Rungus tautos namas (longhouse)

Atvykome į vietą apie pietus, kažkaip čia buvo šeimininkai neinformuoti, kad mes atvarom, nes airbnb profilį turbūt sukūrė kažkoks draugelis, bet greitai viską suorganizavo. Kažkodėl visos dienos labai vėjuotos prie jūros buvo, dėl ko mes VISAI NELIŪDIM, bet dėl to palapinės sustatytos ne lauke, o pastogėje, kurioje tuo pačiu yra ir kavinė. Tai žodžiu, čia gyvena šeima su septyniais vaikais, viską kepa, ką pasirenkam iš meniu pusryčiams, pietums ir vakarienei (meniu yra dvidešimt patiekalų), vakarais, kai saulėlydis, visi kartu daro barbekiu. Be mūsų dabar čia dar gyvena dvi italės, kurios jau čia velniažin kiek laiko (kažkuris iš vietinių vaikų lyg minėjo, kad keturis mėnesius), piešia piešinį ant sienos ir keliauja aplink pasaulį, nes nori išsirinkti, kur gyvens ir keliaus, kol baigsis pinigai.

Patogumų nėra, dušas užpilamasis iš puodelio, tualetas gana normalus, bet irgi užpilamasis, viskas paprasta, stovi palapinės su čiužinukais, mums dar pastatė ventiliatoriu, tai net miegasi neblogai. Tolėliau - šeimos namelis, bet kai kurie miega irgi palapinėse.

Bet paplūdimys tikrai FANTASTIŠKAS. Džiugas gali jį tyrinėti skersai išilgai, nes pilna kriauklių, krabų, koralų. Išmoko iš jų daryti su siūlu tokias kompozicijas ir kabinti ant medžių, gal pastebėsit nuotraukose. Visi maudomės daug, bet tas vanduo nekažką atvėsina, nes yra šiltas kaip vonioj. Kas nepatinka, tai tik kad pilnas paplūdimys visokių jūros išplautų šiukšlių - butelių, batų, maišelių, indelių.. Bet nieko nepadarysi, net jas surinkus, kitą rytą rasi vėl tiek pat.. Tai pirmą pusdienį čia pachilinom, susipažinom ir gana gerai pamiegojom.

P.S. atsiprašau už skirtingus šriftus, didelius tarpus ir kitus nesklandumus, mes čia visai be interneto ir pasigaunam tik jei kažkur važiuojam ir turiu labai mažai laiko įrašui įkelti.