Dveji metai Danijoje

Šią gegužę sueina dveji metai, kai visa šeima persikėlėme į Daniją. Ta proga rašau, kaip mums čia sekasi, nes yra pasigedusių aktyvumo blog’e, bet kai įsisuki į kasdienybės ritmą, neberandi įdomybių, kuriomis norėtum pasidalinti su visais. Šie metai, sakyčiau, buvo tokie, kai medaus mėnuo jau yra pasibaigęs ir įsisuki į kasdienybės rutiną. Bet kol ji įdomi, tol negąsdina. Tad apie viską trumpai.

MOKYKLA, DARŽELIS ir BŪRELIAI

Praėjusių metų gegužė buvo mėnuo, kupinas pokyčių vaikų gyvenime. Džiugas pradėjo eiti į mokyklą, nulinę klasę, o Emilė pakeitė darželį į mums labai patogų, keli šimtai metrų nuo namų. Ši gegužė jau tokia, kur jie įsivažiavę ir laimingi. 

Mokyklą Džiugas mėgsta ir nors ir turi keletą problemų, tokių kaip turėjimas PER MAŽAI draugų ar fizinis silpnumas kai kuriais atvejais, jis į mokyklą eiti mėgsta ir sako į darželį negrįžtų už jokius pinigus. O kaip jis subrendo per tuos metus!

Šaltinis: https://www.facebook.com/pg/sjaelsoeskolen/photos/?ref=page_internal

Moka skaityti daniškai (lietuviškai bandom mokytis namuose), skaičiuoti, vis dar gražiai piešia, lošia šachmatais, vis dar dievina LEGO ir stalo žaidimus. Nemėgsta fizinių veiklų, todėl po pamokų skatinam jį lankyti baseiną ir gimnastiką - mėgsta, bet jei užsižaidžia su LEGO, pritingi.

Pavasarį viskas lengviau, prie baseino ir gimnastikos prijungėm skatepark’ą ir tai turėtų jį sutvirtinti, bet svarbiausia, kad jam patinka. Dėl jo socialumo čia mokytojos sako, kad jis neplečia draugų rato (turi tris) ir jos jaučia pareigą pristatyti tai kaip problemą ir jam padėti, bet Džiugas nelaiko to problema - kol vaikas laimingas ir nemato problemų užsiimti kūryba ar vabalų paieškomis vienas, tol mums atrodo, kad viskas yra gerai. Na bet niekada to nepamirštame ir bandome padėti bendrauti su kitais vaikais. Žiūrėsim kaip seksis toliau, jei kažkas turėjot panašių situacijų, prašau, pasidalinkite komentaruose.

Tuo tarpu Emilei darželyje sekasi visiškai puikiai - turi daug draugų (sako, kad turi ir vaikiną), auklėtojai ją dievina, nes ji labai puikiai prisitaiko prie visokių situacijų, veiklų ir žmonių. Danijoje yra įprasta po darželio ar mokyklos dar pasikviesti draugą į namus arba nueiti pas jį valandėlei, tai vadinama “lege aftale” - žaidimo susitarimas. Tai jos lege aftale mes vos spėjam organizuoti. 

Po darželio lanko gimnastiką, kurią dievina ir dar turi poreikį mokytis muzikos, bet muzikos mokyklai yra dar per jauna. Nuo rudens irgi keliaus į baseiną. su tais būreliais čia labai patogu viskas - baseinas, gimnastika labai arti, gimnastikos salės yra miestelio mokyklose, o muzikos mokykla pati “atkeliauja” į viešąją mokyklą ir užsiima vaikais po pamokų. Nuo rudens norėtume dar šeštadieninę lietuvių mokyklėlę lankyti, kad nenutolti nuo bendruomenės - Emilė kartais per daug jau danė būna.. 

Tiesa, mūsų vaikai visada buvo gana užgrūdinti, bet Danijoj praktiškai išvis neserga! Tai rojus! 

ASTOS MOKSLAI ir VEIKLOS

Aš pasirodo jau jučia nejučia perlipau į antrąją studijų pusę ir jos jau netrukus baigsis! Baigiau du semestrus ir tuoj jau baigsiu trečią. Studijos gana aukšto lygio, tad lengva nėra, bet ir ne viską, ką išmokau, panaudosiu. Bet tikslą, neatsilikti nuo rinkos ir naujovių, manau, pasiekiau, praplėčiau pažinčių ratą, patobulinau anglų kalbą ir išdrąsėjau. Mokiausi Java programavimo, ES Interneto teisės, šiek tiek verslo, dirbtinio intelekto, big social data ir kaip rašyti mokslinius darbus, nes magistrinio darbo rašymas - ne už kalnų. Šį semestrą labai daug individualių rašto darbų, tad tas yra gerai anglų kalbai tobulinti ir galbūt blog’ą pradėti rašyti dviem kalbomis. 

Prie viso to nuo lapkričio pradėjau studentišką darbą pagal lankstų grafiką nemažoje vokiečių inžinerinėje bendrovėje GEA. Kopenhagos pakraštyje yra vienas iš Danijos ofisų, kuriame įsikūręs ir Online departamentas, kurio dalimi ir esu. Man, nors ir turėjau nemažai patirties Lietuvoje, čia viskas nauja - tai įmonės vidus, nebe agentūra, skirtingų tautybių žmonės, bendravimas anglų kalba, visai kitokios užduotys ir t.t. Kolkas patinka, nes kiekviena diena kitokia ir darbas labai gerai derinamas su mokslais ir šeima. Komanda puiki ir labai tarptautinė - vadovas danas, du ispanai, vengrė, bulgarė, belgas, vokietis, kinė ir olandas. Visi mane gerbia ir vertina, bet man nėra lengva pereiti į visiškai kitą barikadų pusę, kartais labai pasiilgstu kai kurių dalykų iš agentūros, kad ir kaip ten pavargdavau.. 

Dar prisijungiau prie organizacijos, kuri vadinasi IDCN (Internation Dual Career Network), kaip savanorė, padedanti su komunikacija socialiniuose tinkluose. Tai organizacija, vienijanti dideles Danijos įmones ir jų darbuotojų antrąsias puses, kurios ieško darbo, tad organizacija padeda joms integruotis, ieškoti darbo ir t.t. Ten tikrai yra smagių ir įdomių žmonių bei vertinga akiračiui ir žmonių ratui plėsti. 

Per visas šitas veiklas teko atidėti iki rudens danų kalbos kursus ir užleisti vietą Justui, o man mokytis kol kas iš vaikų, kas visai neblogai pavyksta. Žodžiu, nors ir mano kalendorius atrodo kraupiai pergrūstas, jaučiuosi geriau nei tada, kai sėdėjau namuose, siunčiau krūvas CV ir graužiau save..

JUSTO VEIKLOS

Justas įsivažiavęs į savo darbus, gerbiamas, mylimas ir ant rankų nešiojamas darbe. Tikrai atsiprašau, kad įrašas apie jį trumpas, bet jis daugiau ir nepapasakos. Darbe laimingas, patinka ką daro, juo pasitiki ir suteikia vis daugiau ir daugiau atsakomybių. Jau ir kiti darbdaviai pradėjo medžioti. Su danų kursais yra jau kiek daugiau už mane pasistūmėjęs ir turi tą drąsą kalbėti. Kadangi yra gana mažakalbis, niekas net nepastebi, kad jis ne danas :)) Tikrai! Bėgioja, važinėja dviračiu ir turi milijoną hikinimo ir buriavimo planų, kuriuos vis reikia atidėti per mano mokslus.. 

KELIONĖS ir ATOSTOGOS

Visų pirma, tai neapleidžiame ir nepamirštame Lietuvos - Asta nukeliauja kartą per 2-3 mėnesius viena, o su šeima buvom per Roko vestuves, per Velykas, planuojame Emilės gimtadienį šiemet švęsti Lietuvoje taip pat. Visada smagu susitikti, prisikalbėti iki negalėjimo, prisijuokti ir su visais apsikabinti, bet dabar namai ten, kur šeima ir kur sukasi kasdienis gyvenimas. Ir mes visada laukiam svečių!

Vasarą kartu su Keinomis praleidome savaite nuošaliame namelyje mažoje saloje, apsuptoje ežerų. Labai buvo gera! Galvos ir kūnai pailsėjo.

O didžiosios metų atostogos vyko Malaizijoje, kur mėgavomės jūra, saule ir vietinių dėmesiu, patyrėme kultūrinį šoką, bet nei mes nei vaikai šitos kelionės nepamirš gyvenime! Dar kartą įsitikinome, kaip svarbu keliauti visiems kartu, kiek įspūdžių visi gauname. 

Rudeniop su Emile dviese keliavome į Hulą pas Giedrę ir Mian, puikiai praleidome laiką mieste, parkuose ir prie jūros!

O Justas šiemet turėjo dvi darbo keliones - viena, į Ameriką, buvo orientuota į darbą, bet neapsieita ir be gamtos pramogų. Antroji, į Malagą Ispanijoje buvo orientuota į komandos poilsį. 

SVEČIAI

Labai smagu, kad vis dar neesam pamiršti ir sulaukiame gana daug svečių! Ir noriu priminti, kad visi esat laukiami, nes mes labai pasiilgstam išsiplepėti lietuviškai. Šiemet lyderiai yra Keinų šeimyna ir Justo tėvai, kurie lankėsi pas mus du kartus. Paulinų šeimyna taip pat šiemet pagaliau apsilankė, kaip ir mano tėtis su Rasa - šitie buvo taip pasiilgę jūros, kad niekur nėjo toliau nei artimiausias prie mūsų namų paplūdimys! Dar šeimos draugė Birutė pas mus buvo apsistojusi kelioms savaitėms, o dabar laukiam mano mamos ir sesės vizito ir laikom kumščius, kad šita užsilaikiusi žiema pagaliau išsinešdintų. 

GUGLAS

Guglas laikosi puikiai, mėgsta gyventi čia, bet jis visur mėgsta. Šiemet susirado ir daug draugų - kitų žmonių nei mes. Kadangi buvo kelios kelionės lėktuvu, vis turim susirasti kas jį pažiūrės tuo metu. Cecilie su draugu iš Hillerodo jį mielai žiūrėjo jau kelis kartus, jis ten turi pledą su pimpačkiukais ir t.t. O mano grupiokė Liliana paturėjusi jį, kai buvom išvykę į Lietuvą, pati planuoja dabar pirkti šunį. Labai džiaugiamės suradę šį Guglo priežiūros būdą - su kitais draugiškais žmonėmis, kur jis tikrai numylėtas ir prižiūrėtas, nes šunų viešbučiai, deja, ne jam.. 

PAŽINTYS ir DRAUGAI

Danijoje su naujomis pažintimis yra sunkoka, patys danai yra malonūs ir t.t., bet taip lengvai į jų gyvenimus nepateksi. Kaip ir į mūsų, tad nedarome problemos. Vis labiau susidraugaujam su keliomis šeimomis nes mūsų vaikai draugauja. Mezgame pažintis darbuose ir studijose, kas irgi vyksta gana po truputį, bet vyksta. Su lietuviais daug nebendraujame, nesusikerta kažkaip mūsų keliai.. Vieną pažįstamą Agnę su dukryte turime, bet retokai matomės. 

PRAMOGOS IR LAISVALAIKIS

Šiemet, kad ir kaip būtų gaila ir pramogų pamažėjo. Tiksliau jų nepamažėjo, bet daug ką Sjaelland saloje jau esam aplankę, visada užsiėmę, tai dažnai laiką leidžiame aplink namus, bet visada kartu. Ir gana nemažai pakeliaujam, nereikia pamiršti. Buvome naujai atsidariusiame Experimentariume, per mamos dieną važiavome į Švediją, žvėriukų fermą, per Emilės gimtadienį buvo Legolende, buvom cirke, Legoworld, baseinuose, parkuose, žaidimų aikštelėse ir t.t. 

Tai gal tik tiek norim papasakoti, kad žinotumėt, kad gyvi, sveiki, įsisukę į reikalus. Artimiausiu metu Asta kibusi į mokslus ir darbus, Justas laiko visus namų kampus, laukiame močiutės Dianos su teta Giedre svečiuose ir laukiame visų vasaros kelionių, apie kurias būtinai parašysime!