Pirmoji kelionės diena

Oiiii kaip anksti mes kėlėmės ir išvis kaip beveik nemiegojom prieš kelionę. Ketvirtą ryto kėlėmės, susiruošėm, penktą valandą pajudėjom į Kauną, o iš ten prieš aštuonias pakilo mūsų lėktuvas į Koso salą.  Lėktuvas buvo pilnas lietuvaičių, daug žmonių su vaikais.  Džiugas lėktuve laikėsi puikiai. Pradžioje šiek tiek pazirzė, bet tik dėl to, kad labai norėjo miego. O leidžiantis lėktuvui tai išvis miegojo sau ramus mamai ant pilvo.

Tik atvykę į salą, nuėjome į automobilių nuomos punktą, kur buvome iš anksto užsisakę mašiną kelioms dienoms. Gavome mėlyną KIA Picanto. Susigrūdome (praktiškai taip iš tikrųjų ir buvo) savo mantą ir pajudėjome ne link Koso, kur gyvensime, o iškart į priešingą pusę. Pasivažinėti

.

Pirmiausiai pasiekėme vieną didesnių salos miestų – Kefalos. Nelabai žinom, kuo jis ypatingas. Atrodo, kad turi neblogą paplūdimį ir įdomią mažą salelę netoliese – joje tik didžiulis kalnas ir mažytė balta su mėlynu stogu bažnytėlė. Džiugas smagiai užmigo vežime (kaip gerai, kad mes tą vežimą pasiėmėm!! Ačiū Petrauskams!), tai nemažai mes ten ir pasivaikščiojome gatvelėmis, po kapinaites, kurios sužavėjo savo tvarka ir ne niūria nuotaika. 

Pabuvę Kefalos mieste dar šiek tiek pavažiavom iki itin dailaus Limionos paplūdimio, bet praktiškai tik per langą pažiūrėjom, nes jau taaaaip pradėjo miegas traukti... Tada po truputį pervažiavom visą salą ir pasiekėm Koso miestą.

Ilgokai ieškojome viešbučio, bet svarbu, kad sėkmingai radome. Čia mums labai patinka. Čia net ne viešbutis, o tokie šeimos valdomi namukai  su baseinu šalia. Mus įkurdino vieno iš namukų pirmame aukšte, Džiugui pastatyta lovelė, turim virtuvę, indus, šaldytuvą ir daug draugių kačių. Nieko labai čia mandro, bet taip kažkaip miela. Ir žmonių praktiškai nėra, tai jaučiamės lyg turėtume nuosavą namą.

Įsikūrėm, pailsėjom, pūkštelėjom į baseiną ir patraukėm į miestą bevielio interneto ieškoti. Deja, neradom. Vilkomės atgal.. Tada vilkomės į parduotuvę, nes gi nei valgę, nei „pampersų“ Džiugui „užpirkę“..

Vakarienei, kuri šiandien praktiškai buvo ir pusryčiai ir pietūs, pasigaminome makaronų su pomidorais taip skaniai skaniai. Visai kitaip gaunasi nei tokie patys, kai yra gaminami Vilniuj. Dabar jau lūžtam po tokios aktyvios dienos.. 

Ai dar va ką norėjau parašyti. Graikai geri žmonės. Labai mėgsta Džiugą. Beveik kiekvienas jam nusišypso arba graikiškai su juo pašneka. Dar jie labai pasitikintys žmonėmis. Jų statybinės medžiagos guli tiesiog ant kelio, kur bet kas galėtų paimti.  Viešbutyje mumis taip pasitiki, kad sakė susimokėti tik prieš išvažiuojant. Dar Justas girdėjo, kaip turistas net degalinėj skundėsi, kad pamiršo piniginę viešbutyje jau po benzino įsipylimo fakto  ir pardavėjas ramiausiai leido jam nuvažiuoti jos pasiimti ir tik po to sumokėti. 

Kolkas smagu ir gera. Tik Justas užmigo su vyno taure rankoj ir visas apsipylė. Labanakt.