Septintoji ir aštuntoji kelionės dienos. Birželio 26 - 27.
Vakar subjuro oras, šiandien subjuro dar labiau - 6 laipsniai, lietus ir didelis vėjas. Panašu, kad tai tik kelioms dienoms ir vėl atšils, kai mums ateis laikas palikti šį šiltą namuką. Bet per tokį orą nors uodų mažiau.
Vakar nutarėme patraukti apie 50km iki netolimo Muonio miestelio, įsikūrusio ant Suomijos-Švedijos sienos. Pamatėm ten tik Švedijos krantus, medinę bažnyčią ir parduotuvę, kurioje šiek tiek apsipirkome. Dar yra visokių nameliukų ir truputis žmonių. Ir toks vaizdas yra kiekviename iš čia netoliese esančių miestų, kurių pavadinimai netgi gana didelėmis raidėmis parašyti žemėlapyje... Na, šitas turėjo bent bažnyčia. Va čia Švediją nufotografavom pirmoj nuotraukoj:
Grįždami aptikome vietą, pavadinimu Akasmylly. Ten buvo keli pasivaikščiojimo takai, tad sustojome pasivaikščioti. Priėjome buvusį malūną prie upės su slenksčiais. Ten toks dėdė įkūręs tarsi kavinukę, bet tokią visiškai primityvią - įeini į medinį namuką, padedi eurą ir pasiimi limonado ar šokoladuko, o tas vyrukas ten net ne visada būna. Ir guli ten tokia eurų krūvelė.
Na, o šiandien nuvažiavom ant Yllas kalno, padarėm dvi nuotraukas ir pašiurpom nuo vėjo:
Tai pavažiavom iki miestelio, aplankėm kelias suvenyrų parduotuves, kuriose nieko ypatingo neįsigijom. Dabar sėdim namuke, kūrenam židinį ir laukiam orų pagerėjimo...
Jei kalbant apie Suomiją, tai ji labai skirtinga ten, pietuose ir čia, šiaurėje. Net pažiūrėjus žemėlapį matyti, kad šalies apačia išvagota kelių ir didmiesčių, o per šiaurę eina tik keli pagrindiniai keliai ir tėra keli nedidukai miestai. Rovaniemi - kuris yra ant poliarinio rato, turbūt didžiausias, o kuo šiauriau tuo mažiau gyvybės ir daugiau laukinės gamtos. Pavyzdžiui, Muonio miestuke, gyventojų tankumas yra 1,5 žmogaus kvadratiniame kilometre. Panašu, kad elnių čia gal net dvigubai daugiau. Na, bet nors ir nedaug tų suomių, bet namuką miške turbūt kiekvienas turi...
Patys suomiai šaltoki. Mažai šypsosi, net mūsų vaikas ir šuo jų nelabai pralinksmina. Moterys - nedailios - visos putlios ir nemoteriškos...
Tai va tiek įspūdžių šiai dienai :) Bučkis. Aš jau truputį pasiilgau Lietuvos.
Vakar subjuro oras, šiandien subjuro dar labiau - 6 laipsniai, lietus ir didelis vėjas. Panašu, kad tai tik kelioms dienoms ir vėl atšils, kai mums ateis laikas palikti šį šiltą namuką. Bet per tokį orą nors uodų mažiau.
Vakar nutarėme patraukti apie 50km iki netolimo Muonio miestelio, įsikūrusio ant Suomijos-Švedijos sienos. Pamatėm ten tik Švedijos krantus, medinę bažnyčią ir parduotuvę, kurioje šiek tiek apsipirkome. Dar yra visokių nameliukų ir truputis žmonių. Ir toks vaizdas yra kiekviename iš čia netoliese esančių miestų, kurių pavadinimai netgi gana didelėmis raidėmis parašyti žemėlapyje... Na, šitas turėjo bent bažnyčia. Va čia Švediją nufotografavom pirmoj nuotraukoj:
Grįždami aptikome vietą, pavadinimu Akasmylly. Ten buvo keli pasivaikščiojimo takai, tad sustojome pasivaikščioti. Priėjome buvusį malūną prie upės su slenksčiais. Ten toks dėdė įkūręs tarsi kavinukę, bet tokią visiškai primityvią - įeini į medinį namuką, padedi eurą ir pasiimi limonado ar šokoladuko, o tas vyrukas ten net ne visada būna. Ir guli ten tokia eurų krūvelė.
Na, o šiandien nuvažiavom ant Yllas kalno, padarėm dvi nuotraukas ir pašiurpom nuo vėjo:
Tai pavažiavom iki miestelio, aplankėm kelias suvenyrų parduotuves, kuriose nieko ypatingo neįsigijom. Dabar sėdim namuke, kūrenam židinį ir laukiam orų pagerėjimo...
Jei kalbant apie Suomiją, tai ji labai skirtinga ten, pietuose ir čia, šiaurėje. Net pažiūrėjus žemėlapį matyti, kad šalies apačia išvagota kelių ir didmiesčių, o per šiaurę eina tik keli pagrindiniai keliai ir tėra keli nedidukai miestai. Rovaniemi - kuris yra ant poliarinio rato, turbūt didžiausias, o kuo šiauriau tuo mažiau gyvybės ir daugiau laukinės gamtos. Pavyzdžiui, Muonio miestuke, gyventojų tankumas yra 1,5 žmogaus kvadratiniame kilometre. Panašu, kad elnių čia gal net dvigubai daugiau. Na, bet nors ir nedaug tų suomių, bet namuką miške turbūt kiekvienas turi...
Patys suomiai šaltoki. Mažai šypsosi, net mūsų vaikas ir šuo jų nelabai pralinksmina. Moterys - nedailios - visos putlios ir nemoteriškos...
Tai va tiek įspūdžių šiai dienai :) Bučkis. Aš jau truputį pasiilgau Lietuvos.
3 comments:
Turi dešimtos dienos krizė būti..:) Guglas, įtariu, Lietuvos nelabai pasiilgo:))) Bučkis jums!*
Man tai būna trečios dienos krizė, paskui jau nebebūna :)Guglas mielai čia gyventų.. Tikiuosi pastebėjote, kad nuotraukos jau didesnės.
Zinoma, pagaliau jos tapo didesnes ir galima ramiau ant ju seile varvinti...
Post a Comment