Džiugas ir futbolas

Kadangi Džiugas turi dėdę, kuris yra didis futbolo mylėtojas, tai mūsų namuose šiam žaidimui irgi skiriama gan svarbi vieta. Vienąkart Džiugas su tėčiu jau buvo varžybose, tada dar buvo jis mažiukas ir neitin suprato, kur atsidūrė, o dar ir peršlapo kiaurai.

Prieš kelias dienas įjungėm jam pažiūrėti Lietuvos ir Slovakijos rinktinių mačą. Ir dabar žiūrėjimas buvo daaaaug smagesnis! Išsėdėjo ramiai gražiai visą kėlinį, būtų žiūrėjęs ir antrą, bet teko eiti miegoti. Aš sėdėdama šalia užsirašinėjau tai, ką jis sako žiūrėdamas. Tad noriu pasidalinti:

• "Aš žiūriu kaip spiria"
• "Oi nugriuvo, neskauda jam?"
• "Dabar mėlynas tegul spiria, gerai? O dabar dar geltonas!" (nesuprantantiems - tokių spalvų aprangomis vilkėjo žaidėjai)
• "Nepavyko geltonui, žiūrėk"
• "Oi, nugriuvo. Papūtė Džiugas jam, jau neskauda"
• "Kur kamuolys gali būti? Va čia!"
• "Kamuolį rado dėdė"
• "Užsidėsim liemenes su tėčiu ir žaisim futbolą"

Va taip va. Laukiam grįžtančio dėdės Lauryno, kas galėtų sūnėną nusivesti rimto futbolo pažiūrėti.