Emilei vienas metas!

Bėgo bėgo ir prabėgo vieneri metai nuo Emilytės gimimo. Atrodo dar vakar vasarojom ir laukėm jos gimstančios - kai ryte pajutau sąrėmius, bet leidau dar Justui išsimiegoti ir tik paskutinę akimirką sakiau "gal važiuojam į ligoninę, bet dar kiaušinienės man iškepk".

Atrodo, kad tik vakar šaukiau "kokia jinai graži!", kai pirmąkart išvydom. Gerai, kad tą sakinį ir dabar dažnai kartojam tiek mes, tiek aplinkiniai.

Gimtadienio rytas buvo nuostabus jubiliatės tėvams, nes abu po ilgoko laiko miegojo VISĄ NAKTĮ. Valioooo! Šis įrašas nebus ilgas, apie pastarąjį jos mėnesį, o ryt laukia Emilės šventė-piknikas, tad tikiuosi, kad apie tai bus naujas įrašas.

Per paskutinį mėnesį Emilė nuveikė nemažai dalykų, vis artėja prie vaikštančio ir viską imančio vaiko stadijos:

• lankėsi Kaune - aviacijos šventėje, zoologijos sode ir pas gimines;
• aplankė senelį Arnionyse.
• sudalyvavo šunų parodoje Druskininkuose. 
• padeda mamai įsivažiuoti į darbus;
• užaugo jau tokia didelė, kad perėmė Džiugo automobilinę kėdutę ir persikraustė į jo kambarį;
• gavo ir įgijo DAUG suknelių, kad būtų panašesnė į mergaitę, kas buvo sunkoka su brolio išaugtais rūbais..
• sulaukė tetos Giedrės ir dėdės Mian, aktyviai dalyvauja jų kelionėse po Lietuvą - buvo Trakuose, TV bokšte, ant Gedimino kalne, išmaišė visą Vilniaus senamiestį, buvo vienkiemyje ir turi dar daug veiklų ateinančią savaitę. Apie tai išsamiau - kituose įrašuose;
• patyrė pirmą savaitgalį be mamos, kuris buvo turiningas ir smagus su tėčiu..

Taigi, metukų Emilė sveria 10kg ir yra 76,5cm ūgio. 

Džiugas tokio amžiaus buvo atitinkamai 10,8 kg ir 79 cm, o dabar, dviejų metų ir dešimties mėnesių yra va toks - išdykęs, įdomus, linksmas, ožiuotas, visoks..