Pirmąsias dienas Gravedonoje praleidome gana ramiai. Daugiau pramogų gavo Justas. 09 28 dieną, šeštadienį pavažiavome iki ežero šiaurėje esančio Morbegno miestelio, aplankyti turgaus. Nieko įdomaus ten mes nepamatėme, tik nusipirkome vaisių, o visa kita primena mažus Gariūniukus:
Paskui atėjo Emilės miegas, tad mes, moterys, ėjome į prekybcentrį pamiegoti :)) O vyrai nukeliavo į netoliese Colico miestelio esantį fortą. Kiek Justas man papasakojo, tai buvo paskutinis fortas visose Alpėse, saugantis paskutinį tašką - Milaną. Iki jo niekada priešai nebuvo atkeliavę, bet jis buvo skirtas saugoti du praėjimus per Alpes, per kuriuos tie priešai galėjo ir ateiti. Yra keturios patrankos, panašios į vėžlius ir nuostabus vaizdas.
Buvo netgi gidas Luka, kuris pirmasis iš čia sutiktų žmonių užsiminė apie krepšinį, užjautė dėl pralaimėjimo finale ir sakė, kad "sirgo" už mus. Ir dar keista, kad jau ne kartą susiduriam, kad kai žmonėms sakai, kad esi iš "Lithuania" arba "Lituania" jie nelabai supranta, o supranta žodį LIETUVA.
09 29, sekmadienis išaušo gana lietingas, debesuotas. Justas nebūtų Justas jei neišsirengtų į žygį po kalnus. Mes likome miestelyje ir viloje. Justas nuėjo apie 30 kilometrų ir pakilo į 1200 metrų aukštį! Tai šaunuolis.
Paskui atėjo Emilės miegas, tad mes, moterys, ėjome į prekybcentrį pamiegoti :)) O vyrai nukeliavo į netoliese Colico miestelio esantį fortą. Kiek Justas man papasakojo, tai buvo paskutinis fortas visose Alpėse, saugantis paskutinį tašką - Milaną. Iki jo niekada priešai nebuvo atkeliavę, bet jis buvo skirtas saugoti du praėjimus per Alpes, per kuriuos tie priešai galėjo ir ateiti. Yra keturios patrankos, panašios į vėžlius ir nuostabus vaizdas.
Buvo netgi gidas Luka, kuris pirmasis iš čia sutiktų žmonių užsiminė apie krepšinį, užjautė dėl pralaimėjimo finale ir sakė, kad "sirgo" už mus. Ir dar keista, kad jau ne kartą susiduriam, kad kai žmonėms sakai, kad esi iš "Lithuania" arba "Lituania" jie nelabai supranta, o supranta žodį LIETUVA.
09 29, sekmadienis išaušo gana lietingas, debesuotas. Justas nebūtų Justas jei neišsirengtų į žygį po kalnus. Mes likome miestelyje ir viloje. Justas nuėjo apie 30 kilometrų ir pakilo į 1200 metrų aukštį! Tai šaunuolis.
3 comments:
Nerealu!!!
Kaip pavydžiu Justui tų vaizdelių!:))
Gal mūsų krepšinio sirgalių dėka yra žinomas vardas ,,LIE-TU-VA!"?..:D
:O kaip gražu kalnuose!
Post a Comment