Per Monaką į vilą Gravedonoje - 09 24 - 09 26

Na čia toks įrašas, apimantis tris aktyvias kelionės dienas išsvajotojo poilsio link. Čia mūsų aktyvioji atostogų dalis baigiasi ir prasideda pasyvioji. 

09 24 dieną, ryte, palikome žaviąją Genują ir patraukėme per antrąją Italijos Rivjeros dalį, palei Ligūrijos jūrą. Vaikai daug miegojo, tad vėl daugiausiai mėgavomės vaizdais pro langą. O ir net nedideli atstumai ten važiuojami labai ilgai dėl kalnų, kalnelių, vingių ir vingelių..

Sustojome pasiekę San Remą. Pūkštelėjome į jūrą ir tiek, pats miestas įspūdžio nepaliko, panašus į rusų rojų, kaip ir Riminis. Reik mokėt praktiškai vien tik už įėjimą į paplūdimį, paskui dar už skėtį, gultą.. O jūra iki kelių.

Tad važiavome toliau ir turbūt pirmą kartą susidūrėme su nesėkme. Turėjome tikslą pasiekti Monaką. Bet iki pat jo nesusiradome kempingo niekaip. Baigėsi Italija, prasidėjo Prancūzija, paskui Monakas ir čia baigėsi nuorodos į kempingus. Visi jau buvom pavargę, išalkę (bet vaikai kaip visada tikrai didvyriškai laikosi), grįžom šiek tiek atgal iki Ventimiglia miestuko Italijoje ir čia apsistojome kempinge su bene geriausiu iki šiol čia sutiktu internetu!

09 25 dienos rytą leidomės į netolimą kelionę jau iki to Monako. Kažkaip kadangi esam visai šalia, nutarėme, kad reikėtų aplankyti. Na ir patekome į visiškai kitokį pasaulį po purvinokos Italijos – viskas iščiustyta, išpuoselėta, mašinos tik aukščiausios klasės, žmonės irgi kokybiškai apsirengę ir gražūs. Įdomu buvo ten pabūti. Viskas, aišku, mūsų nosiai, yra RYŠKIAI per brangu (jei lyginant, tarkim, ledų kainą – tai 3 kartus didesnė Monake), bet pasižvalgyti buvo smalsu. 

Miestas nėra didelis, su parkavimu bėdų nemažai (kaip, beje, ir Italijoje, kur keikėmės kasdien dėl to), bet padaryta nemažai didelių parkingų po žeme, tai šiaip netaip pavyko pasiparkuoti.

Pirmiausia nuėjoma prie žymiojo Monte Karlo kazino ir prie jo netoliese atsiveriančio vaizdo į jūrą:

Paskui Justas su Džiugu mašina bandė nuvažiuoti iki rūmų tiek pat laiko, kiek mes su Emile iki jų ėjome pėsčiomis – ILGAI. O miestas visko perkištas dar ir todėl, kad vyko koks tai jachtų renginys. Na bet pagaliau tuos rūmus pasiekėme. Ten buvo labai daug rusų ir netgi lietuvių:

Praleidę kelias valandas Monake ir pavargę nuo ten esančios grūsties, leidomės greitai jau toliau nuo jūros, per kalnus iki Asti miestelio, kur nakvojome kempinge.

09 26 dienos rytą išsikapanojome iš kempingo ir pasileidome per Milano pakraštį iki vilos Gravedonos miestelyje, kairiajame Komo ežero krante. Kolkas dar tik įsikūrėme ir nieko aplink nematėme, tik didelius kalnus pro langą!

Na va, įrašais praktiškai pasivijau mūsų dabartinę buvimo vietą :)