Ši savaitė ypatinga pokyčiais vaikams. Džiugas pradėjo eiti į mokyklą. Danijoje vaikai eina į mokyklą (nulinę klasę) tais metais, kai jiems sukanka šešeri. Kadangi Džiugui sukanka tiek spalį, tai jis yra vienas jauniausių klasėj. Ir mokslo metai prasideda gegužę, dėl to, kad vasara būtų tarsi pereinamasis lengvesnis laikotarpis nuo darželio prie mokyklos palaipsniui - vasarą nebūna pamokų, daugiausia žaidimai, todėl tai vis dar primena darželį, o mokslo metai prasideda rugpjūtį. Kolkas jis labai patenkintas, nes ten daug laisvės, daug didelių vaikų, jokių leliukų, daug LEGO ir t.t Vienas užknisantis dalykas yra tas, kad kasdien jam reikia suruošti maistą visai dienai :/
Pasirinkome Sjælsoskolen, kuri yra kiek daugiau nei vienas kilometras nuo mūsų namų, tad Justas su Džiugu kasryt numina tą atstumą dviračiais. Džiugas jaučiasi dideliu vyru šiuo metu, bet tikiu, kad po kelių savaičių ateis minimali krizė, kai supras, kad tai 10čiai metų :)) Bet mes iki šiol perėjom visas krizes, pereisim ir šią.
Penktadienį buvo išleistuvės darželyje - tėvai su vaikais prinešė maisto ir tada vaikai visi pasipuošę ėjo raudonu kilimu ir linksminosi be tėvų. Mes atėjom tik pačioj pabaigoj torto valgyti. Jie jau buvo visi prisidūkę ir pasipuošimai nebebuvo jau tokie puošnūs:)) Buvo gana liūdna, nes nespėjom prie darželio priprasti, o jau reikėjo atsisveikinti..
Kelios nuotraukos iš šventės:
Na o pirmadienį 9.00 ėjom prie mokyklos, prie vėliavos stiebo. Justas nelabai pafotkino, bet kelias nuotraukas įdėsiu. Ten buvo trumpos kalbos, direktorius visiems šitiems mažyliams įteikė vėliavėles, o didesni vaikai išsirikiavę palei sienas mokyklos koridoriuose pasitiko juos mokyklos himnu.
Tada ėjo į klasę, o tėvai buvo valgyklose ir irgi žaidė visokius susipažinimo žaidimus. Aš čia atbėgusi iš Emilės darželio jaučiausi kaip iš kosmoso, nes vienintelė nešnekėjau daniškai. Net Justas šnekėjo! Bet yra keli pažįstami iš darželio, 5 Džiugo draugai iš jo eina į tą pačią klasę, tai vis lengviau.
Tą pačią dieną Emilė pradėjo eiti į naują darželį, esantį už kokių 300m nuo mūsų namų. Mes žiauriai laimingi, kad viskas dabar pasiekiama pėsčiomis ir dviračiais ir nebūtina vairuoti, o ir ateityje jiems iš mokyklos grįžti bus vieni juokai. Visada pavydėjau vaikams, kurie gyveno šalia mokyklos, kai pati kasdien kursuodavau iš Šeškinės į Lazdynus.
Emilei sekėsi irgi puikiai - jai tas darželio keitimas nėra naujiena, kai jai jau penktas jos gyvenime... Jos Vandens Lelijų grupę valdo Olga iš Rusijos ir Tony iš Škotijos, kurie Danijoj gyvena jau daugybę metų, bet aš labai džaiugiuosi, kad jie tarptautiniai, nes žymiai noriau bendrauja su tokiais kaip jie :) O Olgos danų kalbą net puikiai suprantu, nes mano akcentas analogiškas.
Per šitas pirmas tris pokyčių dienas vaikai tarsi suaugo ir subrendo. Džiugas pareiškė, kad nuvažiuos į mokyklą vienas, nes jau žino visus kelių variantus, o Emilė pasakė man: "tu jau gali eiti, mama" pačią pirmą dieną naujame darželyje. Tikėsimės, kad jokia krizė mūsų neužklups :))
Pasirinkome Sjælsoskolen, kuri yra kiek daugiau nei vienas kilometras nuo mūsų namų, tad Justas su Džiugu kasryt numina tą atstumą dviračiais. Džiugas jaučiasi dideliu vyru šiuo metu, bet tikiu, kad po kelių savaičių ateis minimali krizė, kai supras, kad tai 10čiai metų :)) Bet mes iki šiol perėjom visas krizes, pereisim ir šią.
Penktadienį buvo išleistuvės darželyje - tėvai su vaikais prinešė maisto ir tada vaikai visi pasipuošę ėjo raudonu kilimu ir linksminosi be tėvų. Mes atėjom tik pačioj pabaigoj torto valgyti. Jie jau buvo visi prisidūkę ir pasipuošimai nebebuvo jau tokie puošnūs:)) Buvo gana liūdna, nes nespėjom prie darželio priprasti, o jau reikėjo atsisveikinti..
Kelios nuotraukos iš šventės:
Na o pirmadienį 9.00 ėjom prie mokyklos, prie vėliavos stiebo. Justas nelabai pafotkino, bet kelias nuotraukas įdėsiu. Ten buvo trumpos kalbos, direktorius visiems šitiems mažyliams įteikė vėliavėles, o didesni vaikai išsirikiavę palei sienas mokyklos koridoriuose pasitiko juos mokyklos himnu.
Tada ėjo į klasę, o tėvai buvo valgyklose ir irgi žaidė visokius susipažinimo žaidimus. Aš čia atbėgusi iš Emilės darželio jaučiausi kaip iš kosmoso, nes vienintelė nešnekėjau daniškai. Net Justas šnekėjo! Bet yra keli pažįstami iš darželio, 5 Džiugo draugai iš jo eina į tą pačią klasę, tai vis lengviau.
Tą pačią dieną Emilė pradėjo eiti į naują darželį, esantį už kokių 300m nuo mūsų namų. Mes žiauriai laimingi, kad viskas dabar pasiekiama pėsčiomis ir dviračiais ir nebūtina vairuoti, o ir ateityje jiems iš mokyklos grįžti bus vieni juokai. Visada pavydėjau vaikams, kurie gyveno šalia mokyklos, kai pati kasdien kursuodavau iš Šeškinės į Lazdynus.
Emilei sekėsi irgi puikiai - jai tas darželio keitimas nėra naujiena, kai jai jau penktas jos gyvenime... Jos Vandens Lelijų grupę valdo Olga iš Rusijos ir Tony iš Škotijos, kurie Danijoj gyvena jau daugybę metų, bet aš labai džaiugiuosi, kad jie tarptautiniai, nes žymiai noriau bendrauja su tokiais kaip jie :) O Olgos danų kalbą net puikiai suprantu, nes mano akcentas analogiškas.
Per šitas pirmas tris pokyčių dienas vaikai tarsi suaugo ir subrendo. Džiugas pareiškė, kad nuvažiuos į mokyklą vienas, nes jau žino visus kelių variantus, o Emilė pasakė man: "tu jau gali eiti, mama" pačią pirmą dieną naujame darželyje. Tikėsimės, kad jokia krizė mūsų neužklups :))
No comments:
Post a Comment