PIRMOJI DIENA: kelionė Kopenhaga / Doha / Kvala Lumpūras / Kota Kinabalu

Bandau rašyti pirmąjį įrašą apie mūsų kelionę. Viskas prasidėjo Kopenhagoj, kur pridavę savo tris lagaminus, sėdome į Qatar avialinijų lėktuvą, skraidinantį į Kataro sostinę Dohą. Skrydis truko apie šešias valandas ir tikrai neblogai pavyko, numigome visi, nes buvo jau naktis mūsų laiku.

Katare buvom tik oro uoste, jis tikrai labai erdvus ir modernus, buvo veiklų vaikams, tad trys valandos kažkaip visai net ir neprailgo.

Maždaug nuo Kataro prasidėjo aplinkinių beprotiškas dėmesys Emilei, kuri yra šviesiaplaukė mėlynų akių. Dažnas ją paglosto, beveik kiekvienas nusišypso, moterys labai dažnai šnekina angliškai. Ji būna pasimetus, bet bandau aiškinti, kad ji jiems įdomi, nes yra išskirtinė Azijos kontekste.

Taigi, toliau. Katare sėdom į kitą lėktuvą, skraidinantį į Kvala Lumpūrą, aštuonios valandos jau gana prailgo, Emilė lėktuve visokius gėrimus išpylė šimtą milijonų kartų, abudu peržiūrėjo visus ten teikiamus filmukus ir suvalgė visą patiektą maistą ir skrydžio pabaigoj jau sunkiai laikėsi ir zyzė. Lėktuvas nusileido pavėlavęs, o mes turėjom keturiasdešimt minučių spėti į trečiajį savo skrydį, į Kota Kinabalu. Mus išlipusius iš antro lėktuvo pasitiko, tad viskas buvo daug greičiau, visur palydėjo, nereikėjo patiems ieškoti kelio milžiniškame oro uoste, bet viskas užtruko, nes reikėjo ir muitinę praeiti ir patikrą, o Džiugas buvo nusikalęs ir visur voliojosi ant grindų, aš jau maniau, kad jį jau išvarys iš šalies ką tik atvykusį. Bet spėjom, tik jau nenufotkinau nieko :))

Kota Kinabalu antrą valandą nakties pasitiko nuotykiais, nes mes į lėktuvą tai taip, spėjom, bet mūsų lagaminai tai ne. Pražiūrėjom akeles laukdami jų ant to besisukančio lagaminus atiduodančio rato vidury nakties tuščiame oro uoste.. Bet paskui užpildėm visus reikiamus popierius ir kadangi skrydžiai iš Kvala Lumpūro į Kota Kinabalu yra dažni, tad lagaminus atgavome jau kitą rytą tiesiai į viešbutį. Bet mes buvom tokie nusikalę, kad mums buvo dzin, jog mes tą pirmą naktį be rūbų, be dantų šepetukų ir t.t.

Sėdom į taksi, bandėm prisipratinti, kad eismas vyksta kita gatvės puse, pasiekėm viešbutį, kurį buvom užsirezervavę, bet ten budintis, miegantis ir angliškai nešnekantis sargas pasakė, kad viešbutis yra FULL ir nieko su juo daug nepasiaiškinsi. Mes nusikalę, aš nešu kuprinę ir miegantį Džiugą, kuri ne toks jau ir mažas, Emilė laksto po naktinę miesto gatvę, pilną šiukšlių ir tvankumos (gal ir gerai, kad tų lagaminų nereikėjo temptis dar), tokia štai atostogų pradžiai, bet tikimės, kad viskas pagerės!

Išsimiegojom viešbutyje miesto centre ir leidomės į neįpareigojantį turą po Kota Kinabalu miestą. Anot mūsų kelionių knygos, tai miestas su nedideliu centru ir gražia pakrante, keliais prekybos centrais ir aktyviu naktiniu gyvenimu bei geru maistu. Tai miestas, į kurį smagu atvykti baigiantis kopimo į kalną ekspedicijai ar po gyvenimo laukinėse džiunglėse, prieš grįžtant namo, išlenkti Tiger alaus, sukirsti lėkštę vietinio maisto ir pasimėgauti karaoke. Tai pirmas ir paskutinis didesnis miestas mūsų kelionėje.

Visų pirma reikėjo vaikams papasakoti apie EISMĄ. Paskui prasiėjom pakrante, kuri kupina visokių turgų turgelių su visokiais kvapais nuo kurių dažnai raukia nosį. Visko gausu ir gana pigu.

Tada kopėm į kalną per minimalias džiungles iki tokio bokšto, nuokurio puikiai matyti miestas. Puiki vieta pabėgti nuo miesto triukšmo.

Finale prasiėjom naktinį turgų (mama, tau patiktų ten pafotkinti, tokie gausūs prekystaliai ir tiek personažų. Pavyzdžiui, vaisių ir daržovių turguj tarp preklystalių sėdi siuvėjai vyrai ir siūva rūbus su siuvimo mašinomis).

Ko neišbandėm, bet turėjau išbandymų sąraše, gal bus aktualu kam nors:

• Heritage pasivaikščiojimas su gidu: http://kkheritagewalk.com
• Sabah muziejus: https://www.tripadvisor.com/Attraction_Review-g298307-d1897763-Reviews-Sabah_State_Museum-Kota_Kinabalu_Kota_Kinabalu_District_West_Coast_Division_Sabah.html
• Akvariumas: http://www.sabahtourism.com/destination/aquarium-marine-museum

Ryt paliekame Kota Kinabalu ir leidíamės tyrinėti salos. Negaliu sakyti, kad norim likti šiame mieste. Po ramios ir apytuštės Danijos mums buvo šoko. Tikrai viskas yra kitaip, pradedant tuo, kad reikia turėti krūvas grynųjų, baigiant tuo, kad čia esi visiškai išskirtinis pagal viską - ūgį, aprangą.. Emilė nebėra patenkinta tuo dėmesiu, kartais jis tikrai aktyvus, virstantis į tikrų tikriausią žandukų žnaibymą.. 

P.S. jei kažkas domina labiau, klauskit komentaruose.