7 Jun 2011

Aštuntoji ir devintoji kelionės dienos


Kažkaip labai blogai Džiugas miega jau kelias naktis, tuo pačiu ir aš, tai nors ir atostogos, bet miego trūkumas didelis.. Na ką, išsimiegosiu, kai vaikus užauginsiu.. Nežinau, ar nepripranta prie šitos vietos, ar skauda ką..Bet dieną lyg ir normali jo nuotaika ir va paskutinę naktį jau gal kiek geriau.

Vakar nieko neparašėm, nes visiškai tinginiavom. Net nei vienos nuotraukos nepadarėm. Buvom susiruošę visuomeniniu transportu važiuoti po kitus miestelius, bet paaiškėjo, kad netinka mums jų važiavimo grafikas, tai grįžom liudni namo ir pradrybsojom visą dieną, kažkiek po miestą pasivaikščioję.

Na o šiandien nuo ryto išsinuomavom Fiat Panda dienelei ir nutarėm patys nepriklausomai tą salą apvažiuoti. Tą praktiškai padarėm per pusdienį. Sala 8 km diametro, bet su kilimais į kalną ir nusileidimais nuo jo išeina tikrai daugiau.

Pirmiausia čia netoliese mūsų miestelio Mandraki pakilome aukštai ant kalno į miestelio pilį, kuri restauruota ir nuo kurios atsiveria įspūdingas vaizdas. Tada netoliese, dar aukščiau ant kalno, aplamkėme kokį tai nuošalų vienuolyną.


Tada norėdami aplenkti visus turistus, kurie kasdien kelioms valandoms čia atplaukia gal trim laivais apie 11 val., lėkėm iki ugnikalnio kraterio. Kilom kilom aukštai aukštai, tada leidomės į didelę didelę duobę – kraterį. Čia netgi galima juo pavaikščioti – smirda labai siera, kur ne kur rūksta dūmeliai, žemė šilta. Įdomi patirtis tikrai. 



Pabuvoję krateryje, patraukėme į kitoje salos pusėje nei Mandraki esantį miestelį Nikia. Praktiškai ten yra keletas namukų ir graži aikštė, gana maža. Tai nelabai buvo ten ką veikti, kaip ir Emporio miestelyje, kur išvis tėra turbūt tik keli gyventojai, bet yra puiki taverna su vaizdu į kraterį. Tai užsukome ten, išgėrėme šaltos kavos ir paragavome vietinių saldmynų – Baklava pyrago ir saldžių pomidorų – jie kažkaip įdomiai marinuoti meduje. Man patiko, Justui tai per saldu. O tame pyrage tai man gal kiek per daug riešutų.


Paskui jau grįžinėjome po truputį į savo salos pusę, užsukdami ir porą valandų pabūdami Pali paplūdimyje. Jis irgi akmenuotas, bet bent smulkiais akmenukais. Džiugas nusnūdo, o paskui irgi į jūrą lindo truputėlį. Nerodė nė mažiausio nepasitenkinimo.


Tokia va ši diena, ilsimės dabar, o rytoj Justas išeina vienas į žygį po salą.

5 comments:

vilnele said...

idomus dalykas tie pomidorai meduje, nelabai isivaizduoju :))

M. said...

Puikia atrodo Džiugas su tuo naro kostiumu!:)))

Kristina said...

Labas!
Petrauskai raso! :)
Ziurim ziurim jusu ispudzius ir tarsi patys ten buvojam:)
Net atrodo papucia siltas vejelis nuo juros..
Smagu jum ten:) o Dziugas irgi puikiai atrodo! Tikimes, kad jo nemiga yra tik nepripratimas prie jurinio klimato. Ir dziaugiames kad musu vezimaitis pravecia puikiai bei Dziugui tinka ir tikimes-patinka:)

O mes jau vasarojam, vis kur nors vaziuojam. Buvom namely, dar vaziuosim Didziasalin, o dabar laukiam virtuves ant dienu:) yoohoo! Beatrice eina i darzeli, ten su vaikais smagiai leidzia laika. Nupirkau jai pizama tokia su tigriuku tai veziojasi (darzely pamiega, poto vezasi namo miegot-nesiskiria:)) Sofija namuose uzsiimineja, tik po trumpai nes seses nera, tai nebeidomu greit buna..

Tiek tam kartui
Pasiilgau...

Asta ir Justinas said...

Mums irgi įdomus pasirodė tie pomidorai, jie tokie kietesni pasidaro, gal kiek datules primena. Aha, man irgi tas kostiumas labai linksmas, jam kaip tik dabar :)

Asta ir Justinas said...

Ooo Petrauskai, ačiū, kad parašėt :) Mes jūsų irgi pasiilgom! Šiaip tai aš negalėčiau užsieny gyventi, per daug greit visų pasiilgstu.. Gera čia, bet dar geriau žinot, kad vistiek grįšim :)