Rokiškis

Šį vaikų gynimo ir tėvo dienos savaitgalį mes praleidome Rokiškyje. Tai miestas, kuriame gimė Astos tėvai ir kur ji praleido labai labai daug vaikystės. Dabar nuvažiuojame tikrai retai, reikėtų dažniau. Emilė dar nebuvo buvus, o Džiugas gal kartą ar du.

Miestas gyveno šventiška nuotaika, nes visą savaitgalį vyko muzikos festivalis "Tėvo gitara", kuriame netgi pasirodė mūsų mėgstamos grupės "Liūdni slibinai", "Pievos", "Arbata" bei daug kitų, netgi iš užsienio - Suomijos, Islandijos.. Festivalio renginiai nemokami, viskas tikrai puikiai organizuota. Džiaugiamės apsilankę.

Apsistojome mes pas tetą Saulę, vizitas pas ją prasidėjo Emilės lūpos trauma, tad neišsigaskite nuotraukose :) Įsikūrėme, pailsinom vaikus ir pirmą kartą su jais turbūt išėjom į gan vėlyvus renginius, pasibaigusius po vidurnakčio. Džiugas po to tik skaniau miegojo, o Emilei ne problema pamiegoti vežime ir skambant triukšmingam rokui.

Guglas sulaukė bene daugiausiai dėmesio, toks jausmas, kad apie jį visas tris dienas kalbėjo pusė Rokiškio, trūko tik reporterių iš laikraščio. Vieni žiūrėjo kreivokai į šunį koncertę, nes jie mat įpratę šunis prie būdų laikyti, kiti jo LABAI bijojo, nes didelis, treti išdrįsdavo paklausti, ar galima paglostyti ir glostė jį, glostė ir glostė.. Vaikštant po miestą jau nugirsdavome besišnibždančius: "oo čia šitas šuo, labai geras, ir koks gražus" :)

Pirmą vakarą vyko festivalio atidarymas, pro miestą pravažiavo įspūdinga motociklų kolona. Paskui koncertavo daug nelabai girdėtų (bet tikrai gerų) lietuviškų grupių ir "Liūdni slibinai", kurių pasirodymo pabaigos mes jau nebesulaukėme ir keliavome miegoti. Miegojom ILGAI visi.

Antrą viešnagės dieną aplankėme močiutę su dėde Vytautu. Džiugui tai buvo visiška atradimų diena - matė vabalų, karvių, arklių, buožgalvių.. Pieną ir naminę varškę valgė po kelias porcijas, nes karvytė juos duoda juk. Paskui vėsiam senam močiutės name miegojo ilgo ilgo pietų miego, kad vakare vėl galėtų pašėlti koncerte. Mes tuo metu ištrūkome į miesto centrą pasivaikščioti - perėjome per aikštę, kurioje būriavosi motociklai, nuėjome iki dvaro, kur dieną vyko šokiai, veiklos, repeticijos, pasiruošimai vakaro koncertams.

Vakare, Džiugui išsimiegojus, vėl ėjome į koncertus prie dvaro. Grojo užsienio grupės ir mūsų mėgstama "Arbata":

Trečios dienos rytą praleidome pas Saulę, prie tvenkinio, kur atidarėme ir maudymosi sezoną. Ir dar liepėme Bariui susidraugauti su Guglu. Viskas ėjosi neblogai iki tol, kol Guglas pasikėsino į Bario maistą. Tada įvyko kova, o šiandien Guglas vemia prisivalgęs to, ko nederėtų:

Tada grįžome namo maudynių ir minimaliai paminėjom Tėvo dieną, padovanodami tėčiui marškinėlius ir skanių skanių ledų:

Aš pati kažkaip naujai įvertinau Rokiškį. Vaikystėj ten buvo smagu - daug veiklos, žaidimų, draugų, visos ten praleistos vasaros ir kitos atostogos. Užaugus Rokiškis pasidarė neįdomus - draugai išvažinėję, nėra ką veikti, tik kelis "skudurynus" aplėkti. Dabar, turėdama vaikus, į jį dar kitaip žvelgiu - laikas prabėgo labai greitai, Džiugui viskas buvo taip įdomu ir smagu. Tuo pačiu tada puikiai prabėga laikas ir visai šeimai. O Justą sužavėjo Kupiškėnų alus už 1,75lt bokalas! Jei duodi 2lt. tai neduoda grąžos, tiesiog įpila daugiau :))

Tikiuosi apsilankysim dažniau.