Mėnuo su Emile

Šiandien sukanka mėnuo, kai mūsų šeimą papildė Emilė. Per pirmą mėnesį panelė užsiaugino tikrai rimtus žandus, darosi vis sunkesnė.. :

Svoris: 4800 g (+1600g nuo gimimo svorio)
Ūgis: 56 cm (+5cm nuo gimimo ūgio)

Mergaitė nedidukė, o jau tiek įvykių buvo jos gyvenime:

• sunki pirmoji savaitė ligoninėje - priverstinis gulėjimas po lempomis, daug daug daug tyrimų.. 

• oficialus įregistravimas civilinėje metrikacijoje.
• pirmieji svečiai ir dovanos - močiutės, seneliai, prosenelės, tetulytės, draugai...
• jau dvi įvykdytos kelionės į sodą.
• sudalyvavimas "Sostinės dienose" tuo pačiu susipažįstant ir su Vilniaus senamiesčiu.
• dalyvavimas Taduko krikštynose.
• ilga kelionė iki Palangos ir puiki savaitė prie jūros.

• kelionė į Klaipėdą, apsilankymas Smiltynėje ir Jūrų muziejuje.
• jausmingas susitikimas su didžiuoju broliu Džiugu pajūryje. 
• kelionė į Trakus.
• pirmasis apsilankymas kine.

Kaip matote, mergina tikrai turi ką veikti. Justas turėjo mėnesį tėvystės atostogų ir netrukus turi grįžti į darbą, Asta baiminasi, kaip reikės tvarkytis su tiek vaikų ir šunų.. Gerai, kad neilgai - iki spalio 1, kai didysis brolis Džiugas keliaus į darželį. Mėnuo tikrai lengvas nebuvo ir nedrįstume jo atostogomis pavadinti. Du vaikiukai ir šuo - tikras išbandymas tėvams, bet kasdien mums jau vis lengviau ir smagiau! 

O Džiugas į sesę reaguoja neblogai - nemėgsta tik, kai ji verkia ir kai mama laiko ją ant rankų. Tada jis irgi nori. Bet iš esmės sesutę myli ir supranta, kad ji yra pilnavertė šeimos narė. Beje, ir didžiojo brolio šventė šiandien - 23 mėnesiai ir liko lygiai mėnuo iki antrojo gimtadienio! :)

Džiugas ir traukinys

Šiandien, gražią rudenišką dieną, mes nutarėme apsilankyti Trakuose. Ir, kad būtų įdomiau, Džiugui pademonstruoti kelionę traukiniu. Pastaruoju metu jį itin domina transporto priemonės - mašinos, autobusai, troleibusai, traktoriai, laivai ir "fūros". Dabar - ir traukiniai. Šeimos moterys sėdo į mašiną, kad lengviau būtų grįžti, neprisirišant prie traukinio grafiko, o vyrai - į traukinį:

Šiaip supratom, kaip seniai buvom Trakuose. Turbūt paskutinį kartą tada, kai dar nei vieno vaiko neturėjom. Nepatinka mums šitas miestas savaitgaliais, kai tampa kažkoks pergrūstas. Bet kokie gražūs Trakai paprastą darbo dieną - taip ramu ir gera.. Čia ir praleidome dieną - pasidarėme piknikiuką prie pilies, tada užmigdėm abu vaikus vežimuose, daug vaikščiojom ir net sugebėjom kabake kibinų sukirsti. Smagiai praleista diena!

Kėdė, kokios niekas daugiau neturi

Džiugas nekantrauja pasigirti naująja kėdute, kurią puikiai išnaudoja pastarajai savo aistrai - piešimui.

Didelis ačiū dėdei Kęstui už šitą unikalų rankų darbo grožį!!!

Kasmetinė rudenėjanti Palanga

Nors Emilė dar labai nedidukė, mes nepamiršome savo kasmetinės tradicijos rugsėjo pradžioje savaitėlei nuvažiuoti į Palangą. Džiugas su seneliais jau buvo ten nuvykę prieš tai, dar net nelabai buvo Emilę matę. Tad mūsų laukė ekstremalus išbandymas - svetima vieta, du vaikai ir šuo.. 

Sekėsi pirmom dienom tikrai sunkiai - atrodė kaip spėt visus apšokinėt, pamaitint, nupraust, pasivaikščiot ir dar patiems bent užkast. Bet kasdien darėsi vis lengviau. O lengviausia tai buvo grįžus NAMO, į savą aplinką.

Palangoje daug labai nieko ir nenuveikėme - vaikštinėjome prie jūros, po mišką ir miestą.

Tiesa, vieną dieną apsilankėme Klaipėdoje, jūrų muziejuje:

Patinka mums pajūris rudenėjant. Nežinau, ar pailsėjom, pavargom turbūt daugiau. Ir vis dar sunkiai galim patikėti tuo, kiek TURTO jau užgyvenom :) Turiu omeny vaikus :)