Tegyvuoja tėvadieniai - Dubingiai

Kas nežinote, tėvams, turintiems du vaikus, kartą per mėnesį priklauso laisvadienis - tėvadienis. Mes labai juos mėgstame!

Šįkart buvome įsigiję kuponą neilgam poilsiui Dubingiuose. Vaikai abu ožiuoti kaip nežinia kas, abiems dygsta dantys, o dantys jiems dygsta SUNKIAI. Bet keliauti turėjome vistiek, nes taip iš anksto tas buvo planuota.. Bet apie viską nuo pradžių.

Guglą palikę veislyne, kartu su numylėtąja Smiltyte (jie puikiai leido laiką baruose:)) ir sode), penktadienį ryte leidomės į neilgą kelionę. Džiugui labai patinka tyrinėti vaizdą pro langą, tad važiavome įdomesniu senuoju Molėtų plentu. Matėm gandrų, arklių, avių, namų, upių, ežerų, įvairių gabaritų mašinų.. Kiekvienas daiktas kėlė didelius susižavėjimo šūksnius. Taip pasiilgęs vaikas kelionių...

Pervažiavę gražųjį medinį Dubingių tiltą, sustojome pasivaikščiojimui. Lipome į Dubingių piliavietę, į aukštą kalną stačiais mediniais laiptais.Prieš tai pasiskaitėme, kad Dubingiuose daug laiko leido Barbora Radvilaitė, vis laukdama savojo vyro grįžtančio, tad jai ta vieta buvo virtusi savotišku kalėjimu.Na bet pasiskaitykite patys, tikrai įdomi, mistiška vieta.

Užlipus į kalną pirmiausia pamatėme buvusios vasarvietės pamatus, tuomet bažnyčios pamatus. Ant jų parašyta visa didelė istorija - kaip piliavietėje buvo atrasta daug Radvilų atstovų palaikų, jie laidoti, perlaidoti, paskui pamesti, paskui atrasti, vėl perlaidoti.. Buvusios pilies vietoje pastatytas naujas toks pastatas su langais, pro kuriuos galima pamatyti autentiškus pilies griuvėsius.

Šitoj vietoj mus nustebino štai toks radinys - žaltys.  Iš pradžių pagalvojom, kad plastmasinis, paskui skambinom Vilnelei klaust, ar nepavojingas, o tada visaip stebėjom - kaip šliaužia, kur jo urvas ir t.t. Ir tada netikėtai pamatėm jų dar ir dar, toliau paėję - dar ir dar.. Įdomu buvo vienoj vietoj pamatyti jų kokių 20, kai per gyvenimą nesam sutikę nei vieno :))

Tada pasiekėme Dubingių miestelį ir atidarėme ledų sezoną!  Važiuodami toliau sutikome avių bandą, taip keista buvo, kažkaip nepratę mes matyti tų avių Lietuvos keliuose...

Apie pietus atvykome į poilsiavietę. Įsikūrėme kambaryje, kuris gan tinkamas vaikams, išskyrus tai, kad viskas vienoje erdvėje, tad buvo sunku įsivaizduoti, kaip reikės migdyti vaikus ir kaip jiems nepažadinti vienas kito, bet viskas buvo gerai, nes nuo veiklų Džiugas kietai įmigo ir negirdėjo Emilės naktinių blūdinėjimų...

Čia, anot Džiugo, yra žirafa jei ką:

Įsikūrę, išėjome į lauką. Kitų gyventojų praktiškai nesutikome, o pati vieta tikrai puiki, ypač poilsiui su vaikais - visur takeliai, tad patogu su vežimu, didelė graži vaikų žaidimų aikštelė, didelės pievos, pavėsinės, šašlykinės, aptverta teritorija, pušynas, ežeras, tiltelis, baseinas, pirtys, kavinė, teniso kortai, sporto aikštelės..

Vakarop patraukėme į atskirame pastate esantį baseiną su pirtelėmis nedidukėmis. Erdvės ten nemažai, bet jau vandens šaltumas! Pamirkėme kojas ir patupėjome pirtyje, to ir pakako :)

Čia jie nusifotografavo fotiką pakišę po vandeniu.

Vakarą praleidome kambary, nes pradėjo lyti (užtat kokia žalia žolė buvo kitą rytą!), pavakarieniavome, pailsėjome. Ryte iškeliavome namo, pasiėmę pakeliui visą apkirptą gražų ir lamingą Guglą. IR JAU PAVASARIS!

Du vaikai dvi šventės

Penktadienį mūsų namuose buvo dvi šventės - Emilė šventė 8 mėnesių sukaktį, o Džiugui suėjo 2,5 metukų. Deja, šventę apkartino Džiugo liga. Kitaip tariant, 2,5 metų proga jis pirmąkart rimčiau susirgo - taip, kad beveik savaitę turi sėdėti namie su aukšta temperatūra, kosuliu ir sloga. Gaila vaiko, ne tas žodis.. Ypač, kai pavasaris už lango.. O dar ir dėdė Laurynas su teta Giedre atvažiavę yra. Na, bet šalin liūdnas mintis, geriau pakalbėkim apie tai, kaip vaikams sekasi augti.

EMILĖ:

Šiuo metu ji sveria 10,1 kilogramo ir yra 71 cm ūgio. Kas reikštų, kad yra tikra mažo ūgio storulė. Kaip bandelė. Ji po truputį jau savarankiškėja - pati visaip vartaliojasi, keičia padėtis iš sėdimos į gulimą, iš gulimos į ropojamą, iš ropojamos vėl į sėdimą ir t.t. Domisi žaislais ir šiaip belekokiais daiktais, tokiais kaip šaukštai, šiaudeliai, popierėliai ir t.t. Žinoma, viskas keliauja į burną, o joje tėra du dantys, kiti kažkaip nustojo augt :) Pradėjo rimtai valgyti žmonių maistą - ragauja košes, vaisius, mėsytę ir barankas, kasdien atranka kažką naujo maisto racione. Dienas leidžia dažniausiai su mama - vaikšto į baseiną, du kartus per dieną eina į lauką, susitinka su draugais ar giminėmis, parsiveda brolį iš darželio, kartais nukeliauja į leliukų kiną ir laukia nesulaukia dviračių sezono atidarymo!

Čia susitiko su Matu. Pas Emilę kuklumo nerasta - griebė už pakarpos, traukė prie savęs ir šypsojosi. Matas net nusigando:

DŽIUGAS:

Šiuo metu jis sveria 13, 5 kilogramo ir yra 92 cm ūgio. Yra labai smagaus amžiaus, kai viskas labai įdomu ir apie viską galima pasikalbėti. Žodynas jo tikrai platus, toks platus, kad pažeria jau tikrai nemažai kalbos "perliukų". Šiaip jis toks tyrinėtojas ir stebėtojas, dažnai labai atsargus, nieko nedarantis strimgalviais. Labai mėgsta keliauti į darželį - ten piešti, lipdyti, gaminti, žaisti, viską tyrinėti ir kasdien vis ką nors naujo atrasti, jam viskas yra taip įdomu - vakar parke pamatė skruzdėlę, tai išsiklausinėjo kas ji tokia ir kur keliauja. Dabar labai džiaugiasi pavasariu, nori kasti smėlį, rinkti akmenis ir stebi, kada jau medžiai bus žali žali, kas reikš keliones prie ežerų, pasivažinėjimus dviračiais ir kitas smagybes!

 Čia jis taip serga, su specialiu staliuku, su gėrimais, razinomis ir kitais "sirgimo atributais":

Geroooo savaitgaliooooo!!!