Savaitgalis Prahoje - 2 dalis

Antrą dieną išsimiegoję, persimiegoję ir atsikėlę prieš devynias ir papusryčiavome patraukėme į Zoologijos sodą pėsčiomis. O jis yra GANA toli nuo viešbučio. Pakeliui sutikome žymųjį "šokantį namą", kuris pasirodo išėjo toks tik dėl to, kad naujosios dalies statytojai nenorėjo užstoti pilies vaizdo seniesiems gyventojams:

 Taip pat praėjom pro įspūdingą Nacionalinį teatrą ir vėl pasiekėme upę:

Tada dar prasiėjome pro žydų kvartalą, kur viskas mokama, išskyrus vieną sinagogą ir buvo uždaryta:

Perėję per kažkurį iš daugybės tiltų vėl atsidūrėme kitoje pusėje ir vėl kopėme į didelį kalną su gigantišku metronomu. Tuomet perėjom nemažą Letna parką, kur visi vietiniai - bėgikai, mamos su vežimėliais, čekai su šunimis be jokių problemų maukė alų 10 valandą ryto. Tai Justas neatsiliko:

Na ir taip mes ėjom ėjom, kol pagaliau apie pietus pasiekėme Zoologijos sodą, kuris yra gerai vertinamas visame pasaulyje. Įėjimas - 200 kronų (apie 25litus). Na, o ten mes ėjom ėjom ėjom visur iki vakaro ir netgi ne viską spėjom ir pajėgėm aplankyti:

Nusikalę ėjom atgal, jau pralenkdami gana patraukliai atrodantį lunaparką. Grįždami pasižvalgėme po turistų kupiną miestą, pavakarieniavome be didesnių problemų ir lūžom:

Trečią viešnagės dieną, sekmadienį, buvom užsirezervavę laiką Mind Maze žaidimui. Kaina nemaža - 950 kronų 2-4 žmonių komandai (beveik 100lt), trukmė - iki valandos, bet įspūdžių ir proto mankštos - į valias. Nuotraukų nebus, tik papasakosiu daugmaž :)

2-4 asmenų komanda tam tikru rezervuotu laiku, išklausę instrukciją, yra įleidžiami į nediduką kambarį ir užrakinami. Žaidimo tikslas - per valandą iš to kambario išeiti. O tam reikia spręsti įvairias užduotis, rasti paslėptus dalykus, raktus, minti mįsles, įminus vieną, priartėji prie kitos ir pan. Taip palaipsniui, ieškodamas užuominų iš to kambario išsivaduoji. Mes (nesigiriant) tapom antrąja komanda per kambario istoriją išėję iš kambario be organizatorių užuominų ir pirmąja tokia komanda, kurią sudarė tik du žmonės :) Tikrai buvo smagu ir reikėtų tokio Vilniuj - investicijų nedaug, o verslo yra :)

Na ir pabaigai dar vaizdų:

Buvo smagu, bet vaikų pasiilgom BE PROTO!

Savaitgalis Prahoje - 1 dalis

Netikėtai, patikėję Guglą Astos tėčiui, o vaikus Justo tėvams, trims dienoms ištrūkome į Čekijos sostinę Prahą, kurioje (kokia gėda) nesame buvę.

Penktadienį kėlėmės labai anksti, ankstyvu "Air Lituanica" skrydžiu pasiekėme Prahą, kurioje rytas buvo dar ankstyvesnis, bet kaip vėliau pamatėme, tai pats geriausias laikas įdomiems objektams lankyti, nes visą kitą laiką viskas viskas - kiekviena senamiesčio gatvelė, buvo "perkišta" turistų.

Gana greitai viešuoju transportu nusigavome iki savo tikrai neblogo viešbučio, kur palikome lagaminą ir leidomės į kelionę po miestą. Neskubėti ir nebūti nuolat budriems žiūrint, kur laksto vaikai, buvo nerealu pirmą dieną:

Prahoje - jau tikras pavasaris, rytais būdavo gana žvarboka, bet įdienojus, būdavo jau ir iki 14 laipsnių šilumos ir kasdieną vis šilčiau. Taigi, pirmą dieną, nuo savo viešbučio, įsikūrusio Naujamiestyje (Novo Mesto) pėsčiomis leidomės į senamiestį (Stare Mesto). Pakeliui sutikome Nacionalinį muziejų, deja, uždarytą rekonstrukcijai (didelė dalis ekspozicijos perkelta į naujas patalpas, bet mes šį vizitą pasilikom ateičiai):

Tuomet, eidami plačiai gatve nuo muziejaus pamažu pasiekėme pagrindinę miesto aikštę su žymiuoju astronominiu laikrodžiu:

Tada kiek "nugrybavę" per aplinkui pasiekėme upę - Vltavą ir perėję tiltu patekome į Prahos pilies rajoną - Hradčany. Čia užkilome dideliais laiptai į kalną, iki pilies:

Čia nusipirkome "short visit" bilietą (200 kronų, apie 25 litus), į kurį įėjo vizitas pilyje (nebuvo galima fotografuoti, tada vizitas į Auksinę gatvelę (Zlata ulička) ir neįsivaizduojamo dydžio Švento Vito Katedrą bei Šventojo Džordžo koplyčią.

Auksinė gatvelė - tiesiog nuostabi, ten gyvendavo žmonės, kurie gelbėdavo rūmų gyventojams - tarkim, žolininkė, gydytojas, sargybinis... Visi gyveno mažuliukuose nameliuose, kuriuose dabar yra ekspozicijos - atkurtas to meto gyventojo būstas. Kaip jie ten ir sutilpdavo..

Čia žolininkės būstas: 

Čia Justas matuojasi, ar tilptų pro duris:

Čia būrimo salonas:

O čia istoriko, kino mylėtojo namas viduje ir išorėje:

O čia kalėjime kankinimo įrenginys:

Iš vizito į Šv.Džordžo koplyčią supratome tiek, kad ten buvo senais laikais palaidota daug pilies gyventojų - keliais sluoksniais:

Šv. Vito Katedra užbūrė savo dydžiu ir smulkiais smulkiais vitražais:

Išėję pro kitą pilies kvartalo pusę dar užmatėme kokią tai kareivių parodomąją ceremoniją ir leidomės nuo kalno žemyn, lyg žymiojo Karlo tilto, užsukdami pažiūrėti į Džono Lenono sieną ir pailsėdami Kampa parkelyje:

Karlo tiltas didelio įspūdžio nepaliko, gal dėl to, kad per daug ten tų žmonių jau įdienojus buvo..

Taigi, per pirmą pusdienį apėjom praktiškai visą miestą ir įsiregistravom viešbutyje jau "be kojyčių ir rankyčių". Kiek pailsėję ėjom ieškoti kur pavakarieniauti, kas sekėsi neitin, nes visur penktadienio vakarą buvo daug alų geriančių čekų ir turistų, bet vieną neblogą vietelę radom ir prisivaolgėm beigi prisigėrėm alaus :))  Kad neišsiplėsčiau - tolimesnius nuotykius paliksiu antrajai daliai.