Savaitgalis Kopenhagoje

Įvyko neįtikėtinas dalykas - trijų dienų savaitgalis dviese. Be vaikų, be šunų. Kopenhagoje. Pasiruošimas nebuvo paprastas, nes reikėtų neblogai sumanage'inti šuns ir vaikų priežiūros subtilybes. Bet į tai nesigilinkime, svarbiausia, kad šeštadienį anksti ryte pasiekiau Kopenhagą:

Pasitiko Justas, su gėlėmis, kas jam TIKRAI nėra būdinga. Tada metro ir autobusu keliavom iki jo buto, kuris buvo kitam miesto gale, bet visuomeniniu transportu labai greitai ir patogiai pasiekiamas.

Štai čia jo viengungiškas būstas - kambarys, vaizdas pro langą, virtuvėlė, laiptinė, skalbykla ir dviračių sandėliukas rūsyje:

 

Po skrydžio man kiek numigus, keliavome į miestą dviračiais. Užsukome į žavingą Frederiksberg parką, kuris netgi dvelkė pavasariu. Visai šalia yra zoologijos sodas, bet jį pasilikome vizitui su vaikais:

Šios dienos kultūrinė dalis buvo aplankyti Carslbergo muziejų. Kadaise čia buvo didelė ir perspektyvi alaus darykla. Dabar, kai Carlsbergo gamyklos išsimėčiusios po visą platųjį pasaulį, čia likęs nedidelis cechas, gaminantis Jacobsen alų. Daug nepasakosiu, nes kai mus aplankysit, čia eisit ir patys pamatysit:

Viena iš salių yra dedikuota didžiausiai pasaulyje alaus butelių ekspozicijai. Čia jų begalė, iš visų pasaulio kampelių. Jau sunkiai telpa. Pagalvojom, kad reikia kažkada ten nuvežti kažkurį iš šios lietuviškos Raudonų plytų alaus serijos:

Čia vaizduojamas aludarių kasdienis darbas. Kasdien po darbo jų laukdavo "priedas prie algos" - keturi litrai alaus. Yra ir žirgynas, bet nesu tikra, ar arkliai dabar atlieka kokią funkciją. Jie tokie faini - stambūs, gauruoti..

 Čia va tas likęs nedidukas cechas:

Aplankius muziejų, į bilieto kainą įeina du alaus bokalėliai muziejaus bare - smagu gurkšnoti, su vaizdu į cechą, stalo futbolą palošti.

Paskui pasivaikštinėjome mieste, labai patiko LEGO parduotuvė, kur galima sveriamų detalių įsigyti:

Paskui susiradome puikią vietą su skanutėlaičiai brangutėlaičiais burgeriais:

Tą patį vakarą išgirdome žinią apie būtent tą dieną įvkusį teroro aktą Kopenhagoje. Mums viskas gerai, danų veiduose jautėsi rūpestis, bet gatvėse jautėmės saugūs - daug ginkluotos policijos, autobusai važiuoja pro aplink, kuo toliau nuo įvykių vietos.. Vėliavos jau kitą dieną buvo visos nuleistos iki pusės, matysis kitose nuotraukose.

Sekmadienį nuo ryte keliavome pasportuoti į baseiną, esantį netoli Justo namų. Puikiai praleidome laiką:

Po baseino užsukome kruazanų su kava ir keliavome į Nacionalinę Galeriją.:

Patiko pati galerijos idėja - senasis pastatas iš galo turi "prilipdytą" modernią dalį, abi dalys sujungtos stikliniu stogu. Taip sudėlioti ir eksponatai - senojoje dalyje - klasika, naujoje dalyje - modernūs kūriniai. Jungiamojoje dalyje padaryti vaikų zona, kur jie gali statyti milžiniškus namus ir narikadas iš tam skirtų dėžių:

Čia yra salė su keliais eksponatais ir krūva knygų apie tai, kaip piešti, pieštukais, drožtukais, popieriaus lapais. Gali tiesiog vietoje mokytis piešti:

Po muziejaus praėjome parką su gražia Rosenborg pilimi ir nuskubėjome žiūrėti filmo "The Imitation Game" mažame jaukiame miesto centro kinoteatre:

Pirmadienį  Justas ėjo į darbą, aš pamiegojau, tada pietums keliavau ieškoti jo ofiso:

Aprodė ofisą, kuris labai gražus, jaukus ir kokybiškas, papietavom skaniai, pabendravom su kolegomis, kurie pasirodė labai mieli, draugiški, besidomintys mumis ir mūsų ateitimi :) Didžioji dalis tokie vyresni, solidūs inžinieriai.

Po pietų keliavau į miestą visą likusią dieną vaikštinėti viena po tradicinius turistinius objektus, kuriuos jau buvau aprašiusi anksčiau, keliuose rugpjūčio mėnesio įrašuose:

 Karalienės rūmai:

Spalvotasis Nyhavn ir t.t... 

ĮSPŪDŽIAI?
Man ir vėl patiko. Iš esmės man ten patinka viskas. Labiausiai patinka miesto tvarka - ten atrodo, kad yra viskas apgalvota.

Nepatiko vėjas, kuris buvo labai šaltas ir atrodė, kad yra labai žvarbu, nors buvo apie nulį laipsnių. Nepatiko dar kainos, kurios yra žvėriškos.

O kiti įspūdžiai - jau gegužę.