30 Mar 2013

Su Šv. Velykom!

Lipnickų šeima apsiginklavo storiausiomis kepurėmis lyg tai būtų ne Velykos, o Kalėdos :)

Širdingai sveikiname savo draugus, giminaičius ir artimuosius bei kitus blog'o skaitytojus su šia švente. Linkime, kad kasdieniame jūsų gyvenime netrūktų vaikų juoko, santarvės, ramybės ir linksmų nuotykių!!

Ir dar linkime greičiau sulaukti PAVASARIO, juk žiema jau užklupusi bene pusę metų..
Na bet jis jau ne už kalnų, mes užuodžiam!

 

24 Mar 2013

Džiugas ir futbolas

Kadangi Džiugas turi dėdę, kuris yra didis futbolo mylėtojas, tai mūsų namuose šiam žaidimui irgi skiriama gan svarbi vieta. Vienąkart Džiugas su tėčiu jau buvo varžybose, tada dar buvo jis mažiukas ir neitin suprato, kur atsidūrė, o dar ir peršlapo kiaurai.

Prieš kelias dienas įjungėm jam pažiūrėti Lietuvos ir Slovakijos rinktinių mačą. Ir dabar žiūrėjimas buvo daaaaug smagesnis! Išsėdėjo ramiai gražiai visą kėlinį, būtų žiūrėjęs ir antrą, bet teko eiti miegoti. Aš sėdėdama šalia užsirašinėjau tai, ką jis sako žiūrėdamas. Tad noriu pasidalinti:

  • "Aš žiūriu kaip spiria"
  • "Oi nugriuvo, neskauda jam?"
  • "Dabar mėlynas tegul spiria, gerai? O dabar dar geltonas!" (nesuprantantiems - tokių spalvų aprangomis vilkėjo žaidėjai)
  • "Nepavyko geltonui, žiūrėk"
  • "Oi, nugriuvo. Papūtė Džiugas jam, jau neskauda"
  • "Kur kamuolys gali būti? Va čia!"
  • "Kamuolį rado dėdė"
  • "Užsidėsim liemenes su tėčiu ir žaisim futbolą"

Va taip va. Laukiam grįžtančio dėdės Lauryno, kas galėtų sūnėną nusivesti rimto futbolo pažiūrėti.

19 Mar 2013

Emilei 7, o Džiugui 29

Štai kokie dideli jau mūsų vaikai, skaičiuojant mėnesiais :) 19 mėnesio diena visada svarbi mūsų namuose.

Emilytė auga didelė ir daili. Nesiskundžia svoriu, tik gal šiek tiek skundžiasi ūgiu..:

Svoris: 9700g (+600g)
Ūgis: 67 (+1cm)

Mėgsta krykštauti, žaisti, viską tyrinėti, čiupinėti ir krautis į burną, plaukioti, klausytis muzikos ir krutintis pagal ją. Dievina žmones, ypač brolį ir tėtį - užtenka jiems tik pasirodyti akiratyje, kad jos veidą papuoštų didžiausia šypsena. Jaučia ypatingai didelę abipusę meilę Guglui.

Nemėgsta valgyti (ko nepasakysi iš jos sudėjimo), miegoti irgi neitin mėgsta.Džiaugiamės, kad vistik mėgsta daugiau nei nemėgsta.

Pastaruoju metu jos gyvenimas gan nuobodus, kaip ir mamos - toks lėtai slenkantis, be proto laukiant pavasario - kai viskas sužaliuos ir nereikės grūstis į tą kombinezoną... Na bet vistiek, buvo sudalyvauta Taduko ir Dominyko gimtadieniuose, apsilankyta Knygų mugėje, du kartus aplankyta Nora, pažiūrėta "Oskarų" teikimo ceremonija, susipažinta su nauja asmenine gydytoja, paragauta ryžių ir įvairių vaisių, aplankytas Vincas su Elena, užsisakytas pasas, pažiūrėti filmai "Ana Karenina" ir "Ozas" kine, na ir taip toliau ir taip toliau... Džiugas tokio amžiaus atrodė va taip.

Štai čia su Vincu ir Elena:




Čia su Nora:



Čia paso nuotrauka:


Čia svečiuose pas močiutę Dianą:



Taip ji atrodo šiandien, švenčianti septynių mėnesių sukaktį:





Tuo tarpu Džiugas auga dar greičiau. Kartais jis mums jau toks didelis atrodo - tiek daug šneka, prisigalvoja, prifantazuoja, kad net nesitiki, kad va jau koks mūsų vaikas.. "Ožiukų" pasitaiko irgi nemažai, ypač tada, kai negauna to, ko nori arba, kai yra varomas miegoti. Bet koks gi vaikas be to užauga?

Mėgsta būti darželyje, užsiimti įvairia veikla - piešimas, šokiai, dainos, kulinarija (beje, jo darbelių skiltis papildyta). Smagu su juo visur lankytis, jam pasakoti, stebėti, kaip jam įdomu ir kaip viską atsimena netgi praėjus nemažai laiko. Šaunus vyrukas auga. Sesę myli, saugo, mamai padeda, su tėčiu baseine duodasi...

Daugiau jo nuotraukų matėte ankstesniame blog'o įraše :) Dar, tiesa, esu prikaupusi keletą jo kalbos "perliukų":
  • Batas su rogėm = pačiūža
  • Aptinka mama Džiugą besitrinantį smakrą muilu, klausia, ką šis bedarąs, sako "Barzdą skutu"
  • Gatvių malūnas - kelių žiedas
  • Vaikštom lauke su Džiugu ir Guglu. Džiugas pamato bemegenį, bet tokį mažą, iš vieno rutulio. Sako: "Koks mažas besmegenis. Kas čia statė? Gal sesutė?" Suprask sesutė prikišo nagus prie visko, kas yra maža.
  • Pakakojau dramblį
  • Tėtis didelis kaip "rūksta dūmai"- suprask, kaip kaminas
  •  - Kur sesutė? - klausia mama. - Išėjo į darbą. - atsako Džiugas. - Ką dirba? - pasitikslina mama. - Besmegenį stato parduotuvėj. - baigia šią diskusiją Džiugas.
Visi kiti šeimos nariai gyvena neblogai. Tiesiog gyvename PAVASARIO LAUKIMU ir sunkiai galime galvoti apie ką nors kita.

17 Mar 2013

Žaislų muziejus

Pagaliau mums pavyko apsilankyti neseniai atsidariusiame ir visų jau išgirtajame "Žaislų muziejuje". Jis yra įsikūręs netoli Katedros aikštės ir Sereikiškių parko. Skirtas gal dar bent kiek didesniems vaikams nei Džiugas, bet manau, kad čia veiklos suras bet kokio amžiaus pypliai. Na tik kūdikiams, tokiems kaip Emilė ten nelabai yra ką veikti nebent tiesiog pasižvalgyti į nešioklę įsodinus.

Tik atvykus, iškart patekom į minimalią ekskursiją. Muziejaus darbuotoja papasakojo apie senovinius žaislus, kurių liekanos buvo rastos giliai giliai po žeme ir muziejui jie atkurti tokie, kokie buvo tada. Tie žaislai tokie protingi. Pavyzdžiui, tuometinį vilkelį išsukti man prireikė gal penkių bandymų, Džiugui tai kolkas išvis dar neįkandama užduotis :) Senoviniai eksponatai suskirstyti kategorijomis - stalo žaidimai, muzikos instrumentai, sporto žaidimai ir pan. Ten galima pamatyti vilna ir šienu prikimštų kamuolių, "boulingą" iš mažu kauliukų, molines lėlytes, medinius ginklus, medinius ir molinius muzikos instrumentus ir daug daug įdomybių. 

















Paskui ekskursija pasibaigė ir toliau jau pridėliota daug daug žaislų, kurie net man ir mano mamai sukėlė tokią didžiulę nostalgiją - cingulinku lėlė, geležinės mašinos, meškiai, stalo žaidimai, mediniai arkliukai. Na tai ten Džiugas gerokai "prasinešė" :))


























Toliau dar buvo salytė su mažesniais stalo žaidimais ir paskui dar viena su didesniais - su senu stalo futbolo stalu ir dar vienu tokiu matytu žaidimu ir dar buvo žaidimo aparatas, kurį pamenu iš vaikystės - tėtis vesdavosi mane į buvusį "Planetos" kino teatrą, ten tuo metu buvo žaidimų zona ir aš šaudžiau tokius laivus, o jis šaukdavo "Ugnis!", kad nepražiopsočiau kada reikia šauti. Pameni, tėti?

Jei kam aktualu, yra atitverta speciali zona vaikų gimtadieniams švęsti.

Džiugui labiausiai patiko štai šis eksponatas ir jo didesnė bei mažesnė versijos. Gal kas matė kur tokį būtų galima įsigyti? :) Reikia mesti kamuoliuką ir jis rieda, leidžiasi žemyn. Itin smagu mesti kelis kamuoliukus ir stebėti kaip jie rieda pasišokinėdami:




Žodžiu, tikrai smagiai praleidome pusdienį. Po muziejaus dar nuėjome į šaldytų jogurtų kavinę "Yo Yo", niekada nebuvom ten buvę, o kaip smagu - gauni indelį, įsidedi kiek nori pageidaujamo skonio šaldyto jogurto (na tai praktiškai ledai), užsiberi šokolado ar kokoso drožlių, prisikrauni vaisių, užsipili sirupo ir moki tiek, kiek šitas tavo "kūrinys" sveria (100g - 2,5lt). Kaina tikrai nesikandžioja - už 20 litų, Džiugas, aš ir mano mama prisikrovėme pilnus indus su įvairiausiais pagardais ir prisikirtome vietoj pietų :) Interjeras gražus, ryškus, yra mažesni staliukai vaikams. Liuks! Eisiu ten dar ir dar.