Kas žino, kas nežino, bet nuo šių metų vasario mėnesio aš pradėjau studijuoti po 7 metų pertraukos. Visada jaučiau, kad noriu dar pasimokyti, kad iš lietuviškų studijų negavau tiek, kiek norėčiau gauti, kad viską ką moku, išmokau savarankiškai dirbdama puikiose lietuviškose web agentūrose, tad pagalvojau - kodėl ne dabar?
Atvykus į Daniją ir bandant ieškoti panašaus darbo supratau, kad čia mano lietuviška patirtis ir lietuviški mokslai nieko nereiškia, kad visi turi magistro laipsnį ir jei turi tik bakalaurą stovi eilės gale ne tik PO visų danų, bet ir tarp magistro laipsnį turinčių užsieniečių.
Trečias dalykas padėjęs apsispręsti buvo tas, kad radau sau tinkamą programą (E-Business), kuri prasidėjo man labai tinkamu metu, o stojamieji nebuvo sudėtingi - tereikėjo išlaikyti anglų kalbos testą, pateikti praėjusių studijų diplomą (o mano pažymiai toli gražu nebuvo idealūs) ir parašyti motyvacinį laišką. Priimti buvo 85 studentai. Visi iš labai įvairių sričių - nuo programuotojų ir dizainerių iki filologų ar personalo atrankos specialistų. Ir sakyčiau pusė grupės yra danai, o pusė - užsieniečiai.
Pirmąsias studijų dienas turėjome pristatomąsias konferencijas apie tai, kaip viskas vyks, bet tai buvo vienintelės dienos, kai gavome kažkokio dėmesio, informacijos ir atsakymų į klausimus. Visais kitais atvejais turėdamas klausimą ar kokią situaciją turi pats susirasti į ką kreiptis ir esi siunčiamas nuo vieno prie kito. Bet mes magistrantai, nebe vaikai, mokam.
Pirmą semestrą visi mokėmės privalomus dalykus, jis toks tarsi bendrinis, įvedamasis:
- JAVA programavimas (bet tie, kas yra turėję programavimo kursą prieš tai, galėjo jį pasikeisti į kokį kitą techninį kursą);
- ES Interneto teisė;
- Strateginiai įrankiai e-versle.
Kiekvieno dalyko turėjome paskaitas kartą per savaitę, prieš kiekvieną paskaitą turėdavome nemažai skaitinių, o po paskaitų komandinio darbo, nes kiekvienam dalykui turėjome komandas ir semestro gale turėjome priduoti grupinį darbą/projektą. Semestro pabaigoje dar turėjome 4 savaičių projektą teisės tema, kurį darėme komandoje. Tad semestro pabaigoje laikėme keturis egzaminus. Iš tikro tai visiškai “full time” studijos, bet įmanoma turėti ir darbą ne pilnu etatu šalia to.
Šios studijos ypatingos ne tik tuo, kad į jas jungtis galėjo bet kokių sričių specialistai, bet ir tuo, kad jos labai savarankiškos ir nuo antrojo semestro kiekvienas studentas gali jas pakreipti bet kokia norima linkme, tik būtinai turi turėti susiplanavęs išlaikyti dar bent vieną verslo ir bent vieną techninį kursą per likusias studijas. Dauguma krypsta į verslo pusę, labai nemažai nori kurti savo įmones.
Tad nuo antrojo semestro studentai gali rinktis ką nori iš visų universiteto siūlomų kursų. Viskas labai savarankiška, individualu ir savo grupiokų kai kuriose paskaitose gali net nesutikti, o kadangi esi jau susidraugavęs, tai darosi vis sunkiau burti komandas, nes reikia ieškoti vis naujų pažinčių.
Didžiausi iššūkiai pirmajame semestre man buvo turbūt trys:
- privalomieji (žinoma, ne visi) dalykai nebuvo man asmeniškai įdomūs ir kai nemanau, kad panaudosiu juos, tuomet motyvacijos mokytis, daryti projektus ir laikyti egzaminus yra mažokai;
- komandinis darbas - tai yra labai daniška - amžini susitikimai,pasitarimai ir nuolatinis darbas komandoje, kas po lietuviškų studijų man buvo staigmena. Nebuvo lengva susirasti komandas, kai esi už visus daug vyresnė, su kitokia patirtim, gyvenimo situacija, net kitokia dienotvarke, pilietybe ar kalba. Bet viskas gavosi kažkaip savaime ir po pirmojo semestro viską perpratau, gal padėjo tai, kad darbe komandinis darbas man nebuvo svetimas. Tiesiog čia viskas dar kiek kitaip. Mes net magistrinį darbą turėsime rašyti poromis.
- egzaminai žodžiu - nebuvau tokių turėjusi, o danai dirba ties tuo nuo paauglystės dar vidurinėje mokykloje, o egzaminai žodžiu tokių dalykų kaip teisė ar programavimas, su specifine terminologija ir panašiai tikrai nėra lengvas reikalas. Bet išlaikiau, kad ir kaip man buvo nelengva, man tuose egzaminuose trūksta konkretumo, konkrečių klausimų, į kuriuos galima konkrečiai atsakyti, o ne išvedžiojimų kažkaip aplink. Realiai gali nieko nesimokyti ir neskaityti, jei moki gerai malti liežuviu, gausi geriausius balus. Bet ketvirtas egzaminas jau ėjosi geriau, turiu viltį, kad antrajame semestre bus dar geriau.
Manęs daug kas klausia, ar patinka ir ar nesigailiu. Tai taip, nors ne viskas taip idealu ir dailu kaip galbūt įsivaizdavau, bet man patinka ir džiaugiuosi, nes tai man padeda nesėdėti namuose ir nesigraužti, kad nesusirandu darbo, tuo pačiu padeda neatsilikti nuo taip sparčiai besikeičiančios rinkos, padeda plėsti pažinčių ratą (geriausiai sutariu vis tik su danais, gal aš praėjusiam gyvenime buvau danė, man jie tokia artima tauta) ir daniškas išsilavinimas, manau, padės man praverti daugiau potencialių darbdavių durų. Viso to pakanka, kad džiaugčiaus ir matyčiau tame prasmę.Taip pat, metai čia nebuvo lengvi niekam mūsų šeimoje, mokydamasi, o ne dirbdama full-time aš turiu laiko pabūti su vaikais, daug su jais kalbėti, žaisti, padėti integruotis ir dar ramiai sau mokytis danų kalbos, viską spėju, netgi jaučiuosi gana užimta.
Keli šiaip praktiniai pastebėjimai:
- studentai gauna studento pinigus - danai gauna juos be jokių išlygų, užsieniečiai turi dirbti penkiolika valandų per savaitę, norėdami juos gauti. Mano situacija (Danijoje legaliai dirbančio užsieniečio sutuoktinė) yra prilyginama danams, tad man dirbti nereikia, o studento pinigus gaunu ir susimoku už vaikų darželius ir mokyklas. Argi negražu - mokslas už mokslą :)
- studijos Danijoje tikrai kokybiškos ir pasirinkimas labai didelis - nuo techninių universitetų iki verslo ir dizaino ir t.t. Vienas viso to minusas ir labai didelis - brangus pragyvenimas. Kitas minusas - yra ŽIAURIAI sunku susirasti būstą gyvenimui čia, net jei turi pakankamą biudžetą. Reikia pažinčių, pažinčių, pažinčių. Ir pinigų, pinigų, pinigų/
Kas man labiausiai patinka, tai pati aplinka kurioje mokomės - campus. Tad įdėsiu daugiau nuotraukų, kad matyti kokioj aplinkoj sukuosi:
Daugiausiai paskaitų vyksta trijuose pastatuose, bet Copenhagen Business School turi jų dar daugiau, po visą Kopenhagą. Čia Dalgas Have - labai didelis, pats ramiausias ir balčiausias, kolkas nesuprantu, ar jis man patinka - kai noriu ramybės, renkuosi jį pasimokymui, bet jaučiuosi kaip ligoninėj. Čia aš prieš egzaminą, sukandusi dantis iš streso:
Na o čia yra centrinis pastatas - Solbjerg Plads - jame vyksta gausiausios paskaitos, didžiausi renginiai ir jis nuolat zyzia kaip avilys, nuotraukos darytos vasarą, tai dūzgimo nesimato:
Jei turit klausimų, klauskit komentaruose.
