Daugpilis ir Antazavės dvaras

Vieną dieną, poilsiaudami Sartuose, nutarėm patraukti į kaimyninę Latviją, į artimiausią jos didmiestį - Daugpilį. Justas paštu į Zarasus atsiuntė Džiugo pasą, kurio galiausiai aišku neprireikė, bet atsarga gėdos nedaro :) Broliukai latviai mus pasitiko duobėtais keliais ir lietumi. Ne itin draugiška iš jų pusės :)

Daugpilis - normalus, ramus miestas, nemažas, bet ir nepernelyg didžiulis. Pasiklydom tik vieną kartą :) Miestas tvarkingas, o latviai man visada kažkodėl atrodo labai liūdni ir nelaimingi. Nejaugi ir lietuviai tokie?

 Čia Rygos gatvelė, tokia pėsčiųjų, su parduotuvėmis ir kavinėmis:

Daugpilio geležinkelio stotis:

Užkandome "Čili picoje", kur netgi galiojo mūsų lietuviškoji "Draugų kortelė" :)

Ilgai nebuvom, kokį pusdienį. Džiugas jau labai judrus vaikas, nenusėdi ramiai nei kavinėj, nei nešioklėj, vis jam ropot reikia arba stotis. Žodžiu, tikras kantrybės ir jėgų išbandymas..

Grįžtant antgal užsukome į Antazavės miestelį, garsėjantį savo dvaru. Ir tikrai, dvaras didelis, apleistas, bet aplinka labai graži - netoliese ežeras, žalias parkelis, o prie pat dvaro - globos namai, tai dvaro kieme knibžda vaikų. Įdomi ir graži vieta:

Salako miesto šventė

BEsilankydami prie Sartų nepraleidome progos apsilankyti gražaus miestelio Salako šventėje. Miestelis šventė 515 gimtadienį, o bažnyčia minėjo garbingą šimtmetį. Sutikome keletą netikėtų pažįstamų, prasiėjome per mugę, pasiklausėme koncerto ir tiesiog smagiai praleidome gražų, saulėtą vakarą..

Dusetos

Mūsų su Džiugu atostogos tęsiasi. Šią savaitę su mano mama ir Giedre ir Džiugu išvažiavome prie Sartų savaitėlei. Pažintinę programą pradėjome nuo Dusetų, kurias taip dažnai pravažiuojam, bet beveik niekada nesustojam, nebent ledų nusipirkti...

Atradome žavingą parkelį su įdomiais meno kūriniais.

Paskui pasukome prie bažnyčios, kur itin aktyviai ieškojome paparčio žiedo Joninių proga. Ar radom? Te išlieka tai paslaptis :)

Paskui jau buvome besukančios atgal, kai netikėtai sutikom miestelio seniūną! Jis pareklamavo Dusetų miesto šventę, kuri vyks kitą savaitgalį bei žmonų nešimo čempionatą, kuris irgi vyks Dusetose. Dar užrodė naują Dusetų parkelį, kurio centre stovi puikus medinis paminklas Pauliui Širviui.

O dar užmatėme prie ežero štai tokį skelbimą:

Žodžiu, mes smagiai leidžiame vasarą!

Džiugui aštuoni mėnesiai

Mūsų sūnui šiandien jau aštuoni mėnesiai. Kaip greitai jis auga ir kaip greitai bėga tas laikas. Sveria Džiugas 9600g ir yra 73cm ūgio, per šį mėnesį tik 200g pasunkėjo, o šiaip mūsų vaikas yra dabar daugmaž toks:

• moka tvirtai sėdėti, tik retais atvejais nukrenta
• turi du rimtus dantis
• moka visaip vartaliotis ir šliaužti
• jau bando kelti užpakaliuką ir ropoti
• puikiai valgo daržoves, mėsą ir košes
• pradeda rodyti "ožius"
• bando kažką burbuliuoti, jau pasako kažką panašaus į "tėtė"
• sunkiai bepaleidžia mamą ir tėtį iš akių
• mums nesukelia jokių problemų keliaujant ir yra jau skridęs lėktuvu, plaukęs laivu ir važiavęs autobusu
• mėgsta būti kutenamas ir "kirkinamas", labai daug juokiasi ir šypsosi.
• beprotiškai mėgsta vandenį

Atostogų pabaiga..

Na va, jau vakar buvo paskutinė atostogų diena, o šiandiena jau skirta kelionei namo. Vakar susikrovėm lagaminus, atsisveikinom su sala, nuėjom į taverną, kur sutikom lietuvę padavėją, paskutinį pūkštelėjimą jūron ir baseinan atlikom.  Dabar esam oro uoste ir laukiam skrydžio. Aš asmeniškai namų jau labai pasiilgau ir po tokių kelionių tik dar labiau myliu Lietuvą, Guglą, tėvus, sesę, draugus..

Apibendrinant kelionę, galima pasakyti, kad viskas įvyko sėkmingai ir pagal planą. Jokių nesklandumų, net neįdomu... Aplankėm dvi salas, kurios, mūsų akimis, yra labai skirtingos. Viena (Koso) perkišta turizmo ir turistų, įkyrokų pardavėjų, neskoningų suvenyrų. Tokia truputį Palanga..Kita (Nisyros) – jauki, rami, kur galima pasijusti vietiniu, ten niekas niekur neskuba, nieko nebruka.. Tokia kaip kokia Juodkrantė.. Nesakau, kad Koso sala visai nepatiko, patiko mažieji miestukai, patiko kalnai, termos, Koso miestas irgi patiko, nes turi pakankamai daug lankytinų ir įdomių objektų. Kardamena nelabai patiko dėl anksčiau paminėtų dalykų. Ir čia taip nuobodu.. Nes orientuota į tuos, kurie dienas leidžia „pliaže“, o naktis „klube“. Tai ne mums.

Apgyvendinimas geriausias buvo turbūt Koso mieste, „Angelos studios“. Nes buvo vėsoka patalpa, tinklelis nuo uodų, normali lova Džiugui, baseinas, patogūs privažiavimai su vežimu, ramybė.. Nissyrose irgi daugmaž viskas gerai, išskyrus keistą dušą ir garsokus vakarėlius iš pirmo aukšto, o Kardamenoj baisiai tvarku ir daugybė uodų..

Bendrai jaučiamės gerai, pailsėję ir šiek tiek įdegę. Džiugas problemų sudarydavo tik naktimis, nes kažkaip vis jam neramu miegot ne savo lovoj.. Tai šita bėda ir kelios Kardamenos bėdos (uodai ir tvankumas) tebuvo vieninteliai dalykai, kurie temdė kelionę.

Justo paklausiau, kokie trys dalykai per kelionę jam labiausiai patiko ir įsiminė:

1. Nisyros vulkano krateris

2. Visi aplankyti kalnai

3. Asklepionas – šventykla medicinos dievui Asklepijui prie Koso miesto

O štai mano trejetukas:

1. Nisyros gatvelės

2. Nisyros vulkano krateris

3. Koso miesto laivų uostas 

(Bet visa kita irgi patiko)

Tai tiek, turbūt dabar vėl šimtą metų nesugalvosiu, ką blog‘e parašyti, bet aš pasistengsiu.. Grįžtam namo, važiuojam į Sartus, einam į Justės vestuves, važiuojam su palapinėm, padedam  Paulinams  nukirsti medį, atšvenčiam Jonines ir t.t. Daugybė darbų laukia! Ačiū skaitantiems. 

Aštuonioliktoji kelionės diena

Šiandien nuobodoka ir nėra ką papasakoti. Tai rodome mūsų draugo Janio nuotrauką ir smėlėtas Džiugo kojas ir rankas. Jau greit grįšim namo!

Septynioliktoji kelionės diena

Šiąnakt visi miegojom blogai. Man tai buvo velniškai tvanku, tai pradariau balkoną ir tada priskrido daug nematomų uodų ir mus visą naktį valgė.Džiugas ir tas nusėtas raudonais taškiukais, bet kažkaip nereaguoja, nesikaso.. O dar Džiugas neišsitenka savo lovelėj – pradeda vartytis, pasidaro per mažai vietos, pajunta, kad atsitrenkė į groteles ir prabunda. Ir taip daug kartų. Teko vėl jį imti pas save ir miegoti pusiau ant lovos, kiek jos liko nuo Džiugo, pusiau ore. Ech, kaip aš pasiilgau savo lovos.. Dar kažkaip aš galvoju, kad gal perkaitau kažkiek, nes kažkaip labai man silpna šiandien. Bet gal dėl neišsimiegojimo.

Ryte ėjom ieškoti „pliažo“. Dauguma čia irgi tokių, kur reikia susimokėti už gultą ir skėtį. Radom iš pradžių tokią vietelę ramią ir tuščią, bet ten buvo pernelyg daug akmenų, sunkoka buvo maudytis. Tada pamatėm, kad žmonės eina dar tolyn nuo miesto, pradėjom eit ir mes ir už kokio kilometro radom paplūdimį su smėliu! Koks buvo nepakartojamas džiaugsmas – smėlis ir jūroj ir prie jūros. Tai pabuvom truputėlį ir tada ėjom atgal. Taip ir leidžiam čia dieną – ryte kažkur nueinam, apie pietus grįžtam, pavalgom, pamiegam, pabūnam prie baseino, vakarop išlendam į miestą. O kai jau einam namo miegot matom kaip išlenda pasipustęs jaunimėlis ir keliauja į klubus grupelėmis pašėlti. 

Kardamenoj tai daug tokių apleistų vietų – parduodamų pastatų, neveikiančių viešbučių ir barų, gultai prie jūros ir tie padėvėti tokie.. Na bet nenuostabu, gi Graikija krizę didelę dar vis turbūt išgyvena. Nisyrose nesijautė jokios krizės, va čia tai jaučiasi..Ai tiesa, Justas šiandien perskaitė internete, kad šiandien visoj Graikijoj visuotinis streikas, kai nedirba įstaigos, nevažiuoja autobusai, neskrenda lėktuvai ir t.t. Bet Kardamenoj mes to nepastebėjom, gal neskriaudžia turistų. Matėm tik uždarytą paštą, ant kurio parašyta „STRIKE“. Tai gali būti, kad negausit, tėvai, mūsų atviručių greit..

Džiugas jau po truputį bando ropinėti. Gulėdamas ant pilvo, taip kelia po truputį užpakaliuką ir lenkia kojas. Tik dar sunkiai pavyksta, bet turbūt jau greit mes jo nebesugaudysim..

Šešioliktoji kelionės diena

Vakar Nisyros saloj buvo bėdų su internetu, tai penkioliktos dienos įrašą įkėliau tik šiandien anksti ryte, prieš pat pat lipant į keltą. Tai va, į keltą įlipom sėkmingai, kažkaip toks liūdesiukas suėmė išplaukiant.. Bet reikia turėti viltį, kad dar ten sugrįšim.. Keltas buvo ne toks rimtas, kaip į priekį, bet irgi prie rimtesnių – su sofom. Ir labai siūbavo, didelės bangos buvo, o naktį net kažkas panašaus į audrą. Bet nieko, visi sveiki ir neapsirgę jūros liga pasiekėm Koso salą, Kardamenos miestą. Čia Džiugas kelte:

Kažkur girdėjom, kad Koso ir Kardamenos miestai yra tie, kuriuose čia yra daugiausiai turistų. Tarp jų, žinoma, ir lietuvių, kas mūsų nedžiugina, nes nebegalim garsiai kalbėti visko, kas užplaukia.O rusų irgi daug, gal ne tiek ir daug, bet jie visur girdisi :))

Viešbutis mūsų netoli uosto, o ir iki oro uosto bus tik pora kilometrų. Toks pastatas su daug „butų“, kur gyvena visi, yra dvi lietuvės. Dar yra baseinas. Viskuo čia rūpinasi viena teta, na gal dar turi kokių pagalbininkų. Patinka mums čia, viskas gerai, Džiugas turi miniatūrinę lovytę ir yra normalesnis dušas – Nisyrose buvo toks, kur nusiprausus plaukia visas vonios kambarys. Yra vienas taškas su geru internetu, bet šiaip su juo čia prasčiau – neveikia tiesiog bet kurioj miesto vietoj. Dar gyvena netoliese mielas labai šuniukas. Jis vaizduoja sargą, bet toli gražu toks nėra, nes nuolat vizgina uodegytę.

Atvykę įsikūrėm ir patraukėm į miestą pasivaikščioti truputį. Iškart jau radom ir nusipirkom gerą knygą apie graikų virtuvę. Ir labai nebrangią. Pasižvalgėm, ko čia yra. Visi suvenyrai nepasižymi itin dideliu skoningumu. O šiaip čia daug barų, klubų, miestas labiau orientuotas į jaunus ir pašlėti mėgstančius „holidaymakers“.  Pas mus viešbuty trys tokie įrudę ir nusidepiliavę vyriškos lyties „holidaymaker‘iai“ gyvena. Šiek tiek pavaikščiojom, sukirtom po bandelę, dar atradom didelę maisto parduotuvę, apsipirkom. Buvom jau truputį pasiilgę. Čia viskas šiek tiek pigiau nei Nisyros saloj. Bet nedaug.

Grįžę ėjom į baseiną. Kažkaip supratom, kad baseinas didelis viešbučio privalumas. Pūkšteli ir taip gera pasidaro. Iki jūros eini toliausiai, išsimaudai sūriam vandeny, tada eini atgal toliausiai iki viešbučio praustis druskų.. Mums, kaip „pliažo“ nemėgėjams, per daug vargo, bet ryt planuojam vistiek surasti tą paplūdimį čia. Sako, kad čia jis turėtų būti geras ir su SMĖLIU. Į baseiną ir Džiugas lipo (mama, nebark, jau paskutinės atostogų dienos, galvos nešlapinam, ausis saugom), patiko jam baisiausiai, nebijo nei kad vanduo vėsesnis, geras vaikas.

Tai va, šiandien įsikūrėm, apsižvalgėm, ryt eisim kažkur prie jūros gal. Nėra čia jokių lankytinų objektų, tai tiesiog tingniausim keletą paskutinių dienelių.