Džiugas atėjo į mūsų šeimą

Spalio 19d., o tiksliau naktį, į mūsų šeimą pagaliau atkeliavo Džiugas. Ilgai lauktas ir brandintas Astos pilvelyje, savo atėjimui pasirinko paskutinę gražią ir giedrą Spalio naktį. Į ligoninę prisistatėm procesui pakankamai įpusėjus, tad ilgai kankintis neteko ir 2.25 val. laikėm savo rankose mažą mažutėlį Džiugą.

Pirmąją naktį, nors leliukas ramiai miegojo naujagimių skyriuj, mes, tėveliai, taip ir neužmigome nuo patirtos laimės ir įspūdžių. Kitą rytą gavom ir leliuką ir šeimyninę palatą, tad ligoninėj praleidom dar keletą dienų mokydamiesi maitinti, vystyti, nešioti ir t.t...

Mūsų vaikis kolkas labai ramus, turbūt laikinai :) Tik miega ir valgo, vėl miega ir vėl valgo. Labai nemėgsta pampersų keitimo procedūros (nors dabar gal jau ir netgi pamėgo) ir svetimų visokių tetų daktarių :)

Šiandien jam dar tik keturios dienos, o jaučiamės taip, lyg seniai jį turėtume ir juo gyventume :) Kasdien išmokstam kažko naujo..O Džiugas kasdien vis kitoks. Aišku, kolkas iš išvaizdos yra visiškas Lipnickų atstovas, bet Asta tikisi, kad išlys ir Uldukių koks bruoželis :)) Siunčiam linkėjimus! O patys mokomės dabar gyventi savo namuose visi draugiškai ir taikiai.