Trumpos atostogos - ROMA

Šiemet, vaikams paaugus, su Justu sutarėme, kad turime savaitę atostogų kiekvienas nuo visko - vyro/žmonos, vaikų, namų ir darbo. Jas leidžia kaip kas nori - ar palapinėj prie ežero, ar pliaže ar dar kaip tik norim. Aš pasiėmiau mamą ir iškeliavau savaitei į Italiją, į kurią mane vis traukia ir traukia nežinia kas, gal geri prisiminimai, nes ten su Justu esam praleidę bene smagiausias savo atostogas dar kai nebuvom "ženoti".

Mamai, išlepintai suorganizuotų kelionių, tai buvo iššūkis - be viešbučio, kempinge, su kuprine ant pečių, su visuomeniniu transportu. Man irgi buvo iššūkis, nes aš turėjau būti jos "kelionės organizatorė".

Tiesa, viešnagei Romoje rekomenduoju Jurkevičių šeimynos knygą "Sava Roma". Nereali. Norintiems - paskolinsiu. Man ji patiko tuo, kad yra tarsi tarpinis variantas tarp grožinio kūrinio ir kelionių vadovo.

Taigi, šeštadienį įdienojus susikrovusios kuprines sėdome į lėktuvą, skraidinantį į Romą. nusileidome Ciampino oro uoste, autobusu (4eur) pasiekėme Termini stotį, su didžiosiomis savo kuprinėmis "pasitrynėme" aplink ją, užkandome, pasisukiojome:

Čia mano ašarų fontanas, prie kurio pražliumbiau visą naktį prieš septynis ar kiek metų, kai su Justu netilpom į traukinį, vežantį į Siciliją ir visas kelionės planas sugriuvo. Dabar prisiminus, tai buvo viena smagiausių naktų mano gyvenime - visos Romos turistinės vietos - tik mums dviems :))

Aplankėm Trevio fontaną ir OI kaip mes pasigailėjom, gal užtaikėm "ant piko":

Vakarop patraukėme į "Camping Village Roma", esantį Romos pakraštyje, tačiau susisiekimas su miesto centru labai patogus tiek traukiniu, tiek autobusu. Gyvenome namelyje / palapinėje su jaunimėliu smagiame kempinge, kur visą parą verda gyvenimas.

Antrąją viešnagės dieną keliavome į esminius Romos objektus. Pirmiausia - Koliziejų. Eilėje bilietui nusipirkti stovėjome keletą valandų, tad rekomenduojame juos įsigyti internetu iš anksto. Bet tas laikas labai neprailgo. o įspūdžiai privertė išvis tai pamiršti:

Sunku įsivaizduoti, kad tokį didingą statinį 20 000 vergų pastatė beveik priš 2000 metų, tik prasidėjus mūsų erai. Įspūdžiui sustiprinti dar kelionėje pažiūrėjau seną gerą "Gladiatorių".

Šalia Koliziejaus yr ir Romos Forumas - visas pagrindinis didžiosios Romos imperijos centras, kuriame virė visas gyvenimas ir stovėjo svarbiausi to meto pastatai. Daug kas nėra išlikę, bet kai kas yra ir vaikštant po teritoriją viskas alsuoja didinga senove:

Paskui pakilome aukštyn į Kapitolijaus kalvą ir prie Vittorio Emmanuelle II paminklo didelio didžiulio, kurio vietiniai ne itin mėgsta ir vadina įvairiai - spausdinimo mašinėle, dantų protezu, vestuvių tortu.. Kaip bebūtų - jis yra didingas:

Va čia norėčiau gyventūi, kai užaugsiu:

O va toks vaizdelis padėjo suprasti, kad kuo daugiau brolių, tuo sesei saugiau, o mamai ramiau:

Buvo sekmadienis, tad buvo uždaryta didžioji Imperatorių gatvė, buvo smagu ja prasieiti pamatant Trajano koloną, paskui pasiekiant Ispanijos laiptus, jai sužkylant ir mėgaujantis vaizdais iš viršaus vakarą baigti pasiekus Liaudies (Popolo) aikštę ir nusikalus grįžtant į kempingą:

Trečią viešnagės dieną keliavom Vatikano link (kiek pasiklydome, tad viena vienuolė mus palydėjo nuo A iki Z). Ir, o vargeli, eilė patekti į Šv.Petro Baziliką sudarę visą ratą aplink aikštę. Pastovėjom ilgokai, tad tos koplyčios mums Vatikane jau ir pakako:

Paskui paėjome iki Šv. Angelo, tilto bei upės.

Tada perėjome per visokias aikštes - Navova, Campo dei Fiori - kiekviena panaši, bet ir skirtinga. Užsukome ir į nežmoniško dydžio Panteoną, kuris, turint omeny jo amžių, tikrai puikiai išsilaikęs. Užtaikėm tuo metu, kai pro šalį ėjo vyrukų choras ir kaip jie užtraukė giesmę toj bažnyčioj!

Taigi, per tris nepilnas dienas buvome apėjusios praktiškai visus turistinius Romos objektus:

Ketvirtą viešnagės Romoje dieną mes atlikome pareigą ir pabalsavome Lietuvos ambasadoje:

Netoliese yra nuostabus parkas su Borghese vilą, per jį visą perėjome iki Pincio kalvos, nuo kurios atsiveria geras vaizdelis į jau anksčiau lankytą Popolo aikštę:

Mama turi "potraukį" kapinėms, o ir po miesto triukšmo tikrai norėjosi RAMIOS vietos, ta nukeliavome iki Verano kapinių. Jos yra neįtikėtino dydžio - ištisas mirusiųjų miestas..:

Prie kapinių - studentiškas rajonėlis, tad nebrangiai įkalėme alaus su sumuštinukais:

Paskutinį kartą pasiekėme Romos kempingą, susikrovėme daiktelius ir kitą dieną patraukėme Florencijos link. Tad laukite tęsinio.

Dar trumpai apie Romą - miestas žavi savo istorija, didybe, jis visas tarsi alsuoja tuo. Romoj buvau trečią kartą ir gal jau pradėjau žiūrėti priekabiau - man šįkart pasirodė visur DAR daugiau šiukšlių, vargetų, miegančių bet kuriam parkelyje, kuriame norėtųsi atsipūsti. Kitas iš proto vedantis dalykas - nelegalūs smulkieji prekeiviai. Nežinau, ar kai buvau su Justu jie jį laikė vietiniu, o ne turistu, ar tai, kad keliauja dvi moterys, bet jie nuolat lindo ir lindo, siūlė ir siūlė savo pagal poreikius pritaikomas prekes (reikia - pasiūlys skėtį, reikia - žaislą vaikui, reikia - akinius nuo sualės). Todėl mes visą laiką tik ėjom, ėjom ir ėjom, kad niekas prie mūsų neprisikabintų. Visa kita yra liuks, net tos eilės dzin, be vaikų aš niekur neskubėjau :)))