1 Jan 2016

Ataskaita. 2015ieji.

Kai pernai rašiau analogišką įrašą, sakiau, kad:

"2015ieji bus..:
  • pilni pasikeitimų;
  • mažiau praradimų ir daugiau atradimų;
  • supratimo, kas yra tie tikrieji draugai, nes retesniais vizitais Lietuvoje tik jie ir lauks; 
  • naujų darbų, darželių, iššūkių, veiklų ir kalbų; 
  • pasirūpinimo savimi ir vieni kitais; "

Metams taip sparčiai pralėkus galiu drąsiai sakyti, kad taip ir buvo. Išskyrus, kad buvo ne tik atradimų, bet ir praradimų.

Dar rašiau, kad: "Aš asmeniškai pažadu pagaliau pasirūpinti savimi, nes kartais darosi graudu, kiek gyveni dėl kitų.. Justas pažada pasirūpinti mumis bet kur, visada, kas benutiktų. Vaikai pasižada tapti trikalbiais ir būti paklusnūs. Guglas pasižada numesti svorio. Tai bus tikri ŠEIMOS kaip KUMŠČIO metai." Visa tai tikrai įvyko.

Kalbant detaliau, mūsų 2015-ieji atrodė daugmaž taip:

SAUSIS:

Pirmasis metų pusmetis buvo toks labiau apie mane ir vaikus, nes Justas tiesiog kūrė gyvenimą Kopenhagoje ir jam be mūsų buvo nuobodu, tai jis neturi ką papasakoti, tiesiog ruošė mums dirvą :) O mums sausį viskas ėjosi senąja pošventine vaga - aš laikiau visus namų kampus - tarp darbų, darželių, neužmiršdavom protmūšių, keramikos užsiėmimų, baseino, muziejų ir atsisveikinimo su litu.


VASARIS:

Vasarį turėjom išsiilgtą savaitgalį dviese - aš keliavau pas Justą "apsišniukštinėti" Kopenhagoje ir dar kartą įsitikinti, kad myliu šitą miestą - ėjom į muziejus, trynėmės gatvelėmis, daug šnekėjom, planavom ir svajojom.


Dar vasarį pirmą kartą gyvenime dalyvavau Daumantės prausynose - tai toks tarsi kūdikio sutikimo vakarėlis jaukioje aplinkoje prie žvakių ir pirtyje. Man labai patiko, tad negaliu nepaminėti. Įdomi tradicija, kuri tikrai galėtų prigyti labiau.

KOVAS ir BALANDIS:
Šie mėnesiai buvo kupini pasiruošimo persikraustymui į Kopenhagą ir senųjų reikalų baigimo - buto tvarkymai, darbų ir projektų užbaigimai, pasibuvimai su draugais ir šeimomis. Buvo ir smagių ir labai liūdnų momentų:
  • atvyko mano sesė Giedrė aplankyti, ją matyti visada gera.
  • Neapsiėjome ir be netekčių - kovo mėnesį mirė Justo senelis Alfonsas..Gera buvo tokį žmogų pažinti.


  • Balandžio pabaiga buvo kupina liūdnų atsisveikinimų su kolegomis. Nes draugai tai lieka draugais visam gyvenimui, o kolegos iš buvusių darboviečių automatiškai nutolsta. Gerai, kad su IDEA dar kolkas nenutiko ir jie yra vieni iš tų, ką visuomet aplankau nuvykusi į Lietuvą.


GEGUŽĖ:

Gegužė buvo įvairi ir labai įdomi. Pusę mėnesio ilsėjomės Lietuvoje - atidarėme palapinių sezoną (dabar būtent palapinių išvykų su draugais mums ŽIAURIAI trūksta čia - vietų yra, bet draugų nėra), mėgavomės dviračiu ir pavasariu, pirmą kartą pilnavertiškai ir ne kompą apsikabinus sudalyvavau LOGIN konferencijoje, apženyjome Justo pusbrolį Vytautą su Greta ir iškart kitą rytą leidomės į ilgą kelionę į Kopenhagą.



Oficialiai mūsų persikraustymo į Daniją diena laikoma gegužės 11-oji. Įsikėlėme, "nusiaubėme" IKEA, apsipratome ir pradėjome labai smagų vasarojimą su vaikais iki kol jie pateko į darželį - daug daug važiavome prie išsiilgtos jūros, vaikštinėjome po kaimyninį mišką, lankėmės įvairiausiose žaidimų aikštelėse, nuostabiuose muziejuose, lankėm aplinkinius miestus, miestelius ir pilis, vaikščiojom po blusturgius, tvarkėmės atvykimo dokumentus ir visaip kaip įsivažiavome į gyvenimą čia, Birkerode, Kopenhagos priemiestyje. Ir DAUG DAUG mynėm dviratį.


BIRŽELIS:

Nusipirkom mašiną, nes visur važinėti su dviračiu vistik "nepaėjo" :)) Gyvenant užmiestyje gaunasi vistik per dideli atstumai, tad įsigijome mažučiukę Toyota Yaris Verso į kurią puikiai telpam ir ji jau netgi patyrė kelionę į Lietuvą.


Pradėjom bėgioti! Aplinkinių pavyzdys labai įkvepia, nusipirkom rūbus ir batus ir stengiamės bėgioti - Justas tai aišku jau ir nuo dviračio visas plonas, tai aš bėgioju daugiau ir man tai labai patinka, nors visada maniau, kad esu neištverminga sprinterė :) Kai šalia turi tokį tobulą bėgiojimui aplinką, nuodėmė būtų to nedaryti. 


O vaikai išmoko važiuoti dviračiais, nupirkom jiems staigiai padėvėtus dviračius, kad nenutoltų nuo vietinių, kurie mina pedalus turbūt nuo gimimo.  


Na ir toliau tęsėme savo keliones po apylinkes - į Stevs Klint, į paplūdimius, rūmus, miškus, bibliotekas.. Per šitą mėnesio laikotarpį tikrai prisijaukinome šalį ir visi pailsinome galvas po sunkaus etapo Lietuvoje be Justo. 

Mėnuo, deja, buvo paženklintas ir rimčiausiomis vaikų gyvenimo traumomis - Emilė prasiskėlė lūpą ir susimušė dantį nudribusi muziejuje "ant veido", o Džiugas ligoninėje gavo tris siūles į smakrą kiek persistengęs su dviračiu.


LIEPA:

Čia vaikams atostogos baigėsi ir jie pradėjo eiti į darželį. Darželis nuostabus ir visiems mums labai patinka. Vaikai pratinasi - Emilei lengviau, Džiugui sunkiau, bet iš esmės problemos tokios pačios, kokias turėjome ir Lietuvoje. Tiesa, kalbos barjeras yra, bet jis sparčiai mažėja.  

Vizitus į įdomias vietas tęsiame toliau, savaitgaliais, naudojamės proga, kad oras šią vasarą - puikus.

Liepą mus aplankė Maluškų šeimyna, puikiai praleidome laiką ir kaip gi be Legolendo! Jis toks įspūdingas, kad mes grįšim ir grįšim. 




RUGPJŪTIS:

Rugpjūtį su vyru Baliu mus aplankė išsiilgusi Rūta ir mes puikiai praleidome laiką tyrinėdami Kopenhagą ir ne tik.


Toliau mėgavomės vasarą ir laukėm trečiojo Emilės gimtadienio, kurį ji atšventė ir darželyje ir Lietuvoje. Na, o žinoma, geriausia gimtadienio dovana Emilei buvo išvakarėse gimusi pusseserė Paulina!


Į Lietuvą keliavome dalimis - Justas su Džiugu pabuvo savaitgalį, mes su Emile pabuvome ilgėliau - atšventėme jos gimtadienį, pabuvome su draugais ir šeimomis, gražiai užbaigėme vasarą:



RUGSĖJIS:

Tik grįžus iš Lietuvos mus vėl aplankė svečiai - šįkart Lina ir Loreta iš mano protmūšių komandos. Tad mano gidės etatas toliau tęsiamas, nes mėnesio gale dar atvažiavo ir Mykolas su Rita:



Išlydėjusi visus svečius ir paatostogavusi, aš jau aktyviau ieškojausi darbo. Taip pat užsirašiau į tikrai vertingą Spouse programą bei pradėjau itin intensyviai mokytis danų kalbos. Atostogos baigtos ir visi įsivažiuojame į savas naujas veiklas.

SPALIS:

Spalį suėjo metai, kai Justas gyvena Danijoje. Jis laimingas, nes jam tikrai čia viskas liuks. Mano gimtadienio proga atvyko mama su sese, vėlgi puikiai praleidome laiką - apsilankėme Kultūros naktyje, vėl buvo turistinė programa ir t.t.


Paskui minėjome Džiugo penktąjį gimtadienį aplankydami Zoologijos sodą, į kurį paskui nusipirkome metinius abonementus ir lankomės reguliariai, vis atrasdami naujų ir naujų įdomybių.



LAPKRITIS:

Lapkritis aktyvus danų kalbos kursuose, naujose draugystėse su klasiokais ir tolimesne pažintimi su Danija ir jos kultūra. Nemažai laiko leidome namuose, nes jau vėsta ir nebetiek daug pramogų atrandam. Lankom zoologijos sodą ir ruošiamės Kalėdoms. Buvom, tiesa, Justo darbo vakarėlyje šeimoms. 


 Dar Lapkritis buvo ypatingas tuo, kad Danijoje prisnigo tiek, kiek jau seniai nebuvo prisnigę:


GRUODIS:

Gruodis kupinas Kalėdų laukimo ir vietinių tradicijų išsiaiškinimo. Justas, tiesa, savaitei apsilankė Kinijoje darbo reikalais, buvo laimingas pamatydamas tą kultūrą iš arti, bet nesužavėtas smogo.. Užtat vaikai buvo sužavėti kiniškų lauktuvių, o aš kiniškų skanumynų:


Paskui ruošėmės kelionei automobiliu į Lietuvą ir šventėms. Paraleliai aš smarkiai mokiausi danų ir anglų kalbų. Lietuvoje smagiai leidome laiką su šeimomis ir draugais, bet nėra vaizdinių įrodymų, nes pamiršau foto aparatą :(


Mėnesio pabaigoje sužinojau, kad įstojau mokytis. Į Copenhagen Business School, E-business magistro programą. Na čia ilga tema, bet noriu pasakyti, kad labai džiaugiuosi, nes viskas, ką čia bandžiau ir ką išgirdau įvairiuose kursuose mane natūraliai vedė į studijas. Tikiu, kad jos suteiks žinių, pažinčių ir įdomią praktiką, taip aš pajudėsiu Danijoje toliau norima kryptimi. Studijos dieninės, tad laiką skirsiu joms ir vaikams, tikiuosi, kad pavyks neapleisti ir danų kalbos pamokų. Tikrai džiaugiuosi, kad radau bent jau kolkas veiklą, kurioje save realizuosiu, nors tikrai nujaučiu iššūkius ir nelengvą mokslą..

___


Taigi, tokie mūsų metai, kupini Danijos tyrinėjimo ir paties tikriausio ŠEIMOS laiko. Atsiprašau, kad įrašas daugiau apie mane ir vaikus. Justas kažkaip jau čia įsivažiavęs į ritmą, rutiną ir ne tiek daug turi papasakoti, kaip aš su vaikais. Na, jis turi naujų hobių planuose, tai papasakosiu, kai pajudės link to ryžtingiau :) 

Šiemet mums gal tik trūko kelionių, turiu omeny po šalis, išskyrus Lietuvą ir Daniją. Tikimės, kad kitąmet tai ištaisysime.

DUK:

1. Ar mes ilgimės Lietuvos? 

Žinoma, nes tai juk mūsų tėvynė. Bet ačiū Ryanairui, nes mes bent kartą per mėnesį ten apsilankome, o per pusmetį net kelis kartus buvome ilgesiam vizitui. Tai nuvykstam, ilgesio taurę pasipildom ir toliau vėl laimingai gyvenam čia, savo šeimoje. Nes namai juk vistik ten, kur šeima. Lietuvoje visada pasimatom su tėvais, seneliais, IDEA niekada manęs nepamiršta ir keletas draugų, kurie nevengia pagal mane persiplanuoti savo laiką :)) Su kai kuriais susitinkam dažniau nei susitiktume gyvendami Vilniuje, o Justo tėvai mus aplanko reguliariai.

2. Kada grįšim?

Kadangi aš įstojau mokytis, o Džiugui irgi greitai prasides mokykla, tai dvejus artimiausius metus dar tikrai ne, tad šitą klausimą vėl užduoti galit 2018aisiais, ne anksčiau :)

3. Ar tai tikrai šalis, kurioje norite likti?

Taip, mes mėgstame Daniją, jau įsitikinom tuo. Mums patinka jos kartais net griežtoka tvarka, neatlapaširdžiai ir išsilavinę žmonės, kokybiška švietimo sistema ir šiaip kokybė ir išbaigtumas visur. Mes tinkame šiai šaliai, o ji tinka mums. Bet mes kolkas neplanuojame čia likti per amžių amžius, mes tiesiog dar nežinome. Tiesa, kai kurie klaidingai mano, kad mes čia uždirbame kalnus pinigų ir kad tai pagrindinė priežastis kodėl mes čia. Deja, taip nėra ir kolkas mes gyvename net prasčiau nei Lietuvoje, nes juk tik vienas Justas dirba. Tad meskit šias iliuzijas šalin. Tai itin brangi šalis.

Turite klausimų? Rašykit komentaruose.

2016ieji bus..:
  • pilni iššūkių ir mokslų;
  • kupinesni kelionių nei praėję metai;
  • kupini draugų ir artimųjų vizitų pas mus ir, tikėkimes, kad mums pavyks taip pat dažnai apsilankyti Vilniuje;
  • dar stipresnio šeimos kaip kumščio metas;
  • tokie, kur kiekvienas šeimos narys susiras bent vieną asmeninį pomėgį ir skirs jam laiko;
Aš asmeniškai pažadu toliau pasirūpinti ne tik visa šeima, bet ir savimi - labiau savo galva, protu, žiniomis, prie viso to nepamirštant bėgioti ir plaukioti. Justas pažada imtis bent vieno iš išsvajotų hobių. Džiugas pažada sėkmingai pradėti mokyklą ir įkirsti danų kalbą. Emilė pasižada pažaboti drakonišką charakterį. Guglas pasižada mėgautis gamta ir toliau. Tai bus tikri daniški metai, tokie, kai visi dar labiau atrasime savo vietas čia. Nepamiškit mūsų - nepamiršim jūsų :) 
Gerų metų visiems!


5 comments:

M. said...

Ar Emilė TIKRAI pasižadėjo, ar tik tu taip manai?..:)))

Asta ir Justinas said...

Aš už ją pažadėjau, kitaip nieko nebus.

vilnele said...

Šaunūs ir turiningi metai.
Dar reiktų pridėti, kad vaikai pusseserę gavo :)

Kornelija said...

Labai turiningi jūsų metai!!! :) Linkiu, kad 2016-aisiais būtų lengva įgyvendinti visus planus :) Ir tikiuosi, kad mums pagaliau pavyks pasimatyti kurioj nors iš dviejų šalių :)

Unknown said...

Įspūdingi metai :) Tokie sakyčiau grūdinantys, nelengvi. Asta, linkiu, kad visi pažadai (sau ir už kitus:) sėkmingai būtų ištesėti! Ir labai tikiuosi, kad pagaliau aplankysim jus.