Maudynės

Su palapinėmis prie ežerų ilsimės dažnai, blog'as pilnutėlis tokių įrašų, bet maudomės tai kažkaip retai. Tai šįkart tik įdėsiu Džiugo ir Dominyko maudynių nuotraukų (ačiū Dovilei už jas), nes kaip mums faina su palapinėmis miške visi ir taip žino, o kaip jiems faina maudytis gal dar ne visi matė:

 

 

Suomija - subjuro oras ...

Septintoji ir aštuntoji kelionės dienos. Birželio 26 - 27.

Vakar subjuro oras, šiandien subjuro dar labiau - 6 laipsniai, lietus ir didelis vėjas. Panašu, kad tai tik kelioms dienoms ir vėl atšils, kai mums ateis laikas palikti šį šiltą namuką. Bet per tokį orą nors uodų mažiau.

Vakar nutarėme patraukti apie 50km iki netolimo Muonio miestelio, įsikūrusio ant Suomijos-Švedijos sienos. Pamatėm ten tik Švedijos krantus, medinę bažnyčią ir parduotuvę, kurioje šiek tiek apsipirkome. Dar yra visokių nameliukų ir truputis žmonių. Ir toks vaizdas yra kiekviename iš čia netoliese esančių miestų, kurių pavadinimai netgi gana didelėmis raidėmis parašyti žemėlapyje... Na, šitas turėjo bent bažnyčia. Va čia Švediją nufotografavom pirmoj nuotraukoj:

Grįždami aptikome vietą, pavadinimu Akasmylly. Ten buvo keli pasivaikščiojimo takai, tad sustojome pasivaikščioti. Priėjome buvusį malūną prie upės su slenksčiais. Ten toks dėdė įkūręs tarsi kavinukę, bet tokią visiškai primityvią - įeini į medinį namuką, padedi eurą ir pasiimi limonado ar šokoladuko, o tas vyrukas ten net ne visada būna. Ir guli ten tokia eurų krūvelė.

Na, o šiandien nuvažiavom ant Yllas kalno, padarėm dvi nuotraukas ir pašiurpom nuo vėjo:

Tai pavažiavom iki miestelio, aplankėm kelias suvenyrų parduotuves, kuriose nieko ypatingo neįsigijom. Dabar sėdim namuke, kūrenam židinį ir laukiam orų pagerėjimo...

Jei kalbant apie Suomiją, tai ji labai skirtinga ten, pietuose ir čia, šiaurėje. Net pažiūrėjus žemėlapį matyti, kad šalies apačia išvagota kelių ir didmiesčių, o per šiaurę eina tik keli pagrindiniai keliai ir tėra keli nedidukai miestai. Rovaniemi - kuris yra ant poliarinio rato, turbūt didžiausias, o kuo šiauriau tuo mažiau gyvybės ir daugiau laukinės gamtos. Pavyzdžiui, Muonio miestuke, gyventojų tankumas yra 1,5 žmogaus kvadratiniame kilometre. Panašu, kad elnių čia gal net dvigubai daugiau. Na, bet nors ir nedaug tų suomių, bet namuką miške turbūt kiekvienas turi...

Patys suomiai šaltoki. Mažai šypsosi, net mūsų vaikas ir šuo jų nelabai pralinksmina. Moterys - nedailios - visos putlios ir nemoteriškos...

Tai va tiek įspūdžių šiai dienai :) Bučkis. Aš jau truputį pasiilgau Lietuvos.

Suomija - keltas ir Turku miestas

Antroji kelionės diena. Birželio 21.

Kėlėmės BAISIAI anksti – penktą valandą ryto. Čiupom apsimiegojusį Džiugą, papusryčiavom, atsisveikinom su šeimininkais ir keliavome į keltą, kuriuo persikėlėme į Helsinkį – Suomijos sostinę.
 

Keltas labai patiko. Šįkart netgi pagalvojom, kad kruizai ir panašios kelionės tikrai tinka šeimoms su vaikais – niekur jie neužsigaus, nes visur kilimai, nieko nenugriaus, nes viskas prisukta prie grindų ir pan. Taip kad radome dar vieną būdą smagiai keliauti su vaikais – laivu. O mūsiškis buvo netgi su vaikų žaidimų kambariu, kurio dėka ir kelionė neprailgo ir Džiugo miegai išlakstė. Gaila tik Gugliuko, kuris mašinoj turėjo keliauti kelias valandas :(

 

Pasiekėme Helsinkį, jį aplenkdami patraukėme į Turku miestą – jei nuo Helsinkio žiūrint, kuris yra šalies visiškuose pietuose, pradėjom judėti į vakarus. Tai senoji Suomijos sostinė, itin svarbus šalisi miestas. Dar svarbus ir tuo, kad iš čia kilęs praeityje garsus Suomijos bėgikas Paavo Nurmi, 1924 metų olimpiadoje nukovęs 5 aukso medalius ir taip išgarsindamas visą Suomiją. Mieste yra jo vardo stadionas, skulptūra jam.  Prie šio stadiono pasiparkavome ir ėjome pasivaikščioti. Per miestą teka upė Aura, tad visi įdomiausi objektai yra išsidėstę abipus jos. Yra tikrai graži katedra, iki kurios nuėjome. Tada patraukėme į liaudies amatų („handicraft“) muziejų. Buvom iš anksto pasidomėję miestu ir nutarę, kad šitą reikėtų aplankyti. Jis toks lauke, su mediniais senoviniais išlikusiais namukais, mes į jį nuėjom, bet nenuėjom, nes ten neįleidžia šunų, o mums iki mašinos, kad jį palikti buvo labai toli :( Na bent per tvorą nufotkinom.. Supykom baisiausiai, dar ir valgyt visi užsinorėjom, tad patraukėm link mašinos, dar pavažiavome iki Turku pilies. Graži tokia, įdomi, nepanaši į kitas matytas pilis. 

Pradedame judėti vakarine pakrante į šalies viršų, šiaurę. Kitas mūsų punktas – mažytis Naantali miestukas netoli Turku. Jis tikrai nėra itin didelis, nelabai ten ko yra, net nuotraukų nepadarėm, bet jame yra fantastiška salelė – Trolių Mumių pasaulis (Muuminworld). Mes esame gan dideli muminukų gerbėjai, tai mums tai būtų kažkas stebuklingo, nes ten yra daug visokių pramogų visai dienai. Bet šįkart mes nutarėm, kad Džiugas dar per mažas, o mes gal jau per dideli J Nes tas malonumas tikrai kainuoja.. Tad nutarėm geriau grįžti čia po keleto metelių būtent į pramogų parkus, kai paaugs vaikai  - tiek mūsų, tiek mūsų draugų. :) Tai Naantali miestelyje bent radom reikiamą kioską, kur „nusipirkome internetą“!

Patraukėme toliau į šiaurę užkandę šlamštinio maisto „Hesburgeryje“. Už du paprasčiausius kompleksiukus mokėjom 10 eurų. Daug. Džiugas šiandien tikrai gerai elgiasi, labai kantriai keliauja, juokiasi ir viską labai stebi. Guglas irgi laimingas, nes čia jam nėra per karšta. Šiandien – apie 20 laipsnių, papučia vėsokas vėjelis, dangus visiškai giedras. Toks netgi sakyčiau oras arti idealaus :)

 

Šiek tiek pajudėję šiauriau nutarėme ieškotis, kur pernakvoti. Naantali miestuke gana prestižinis kempingas šalia vandens telkinio kainuotų mums per daug (apie 30 eurų), tai kažkaip pagailėjom ir nutarėm rasti vietą tiesiog kažkur miške, nes poreikio labai jau išsiprausti dar neturim. Nu ir prasidėjo... Turim žemėlapių daugiau nei reikia, tai žinojom kelius beveik prie kiekvieno ežero, kiekvieną privažiavimą. Ir tik pradedam važiuoti ir „atsidaužiam“ į kieno nors sodybą.. Ir taip dvi valandas, pavargę ir praradę viltį. Galiausiai radom neblogą privažiuojamą vietelę tiesiog miške, ne prie vandens. Na ir apsistojome šiai nakčiai, išsivirėme skanų troškinuką ir bandysime gerokai šiąnakt numigti visi! (čia turėtų būti mažom mažom raidytėm – Asta jaučiasi nesmagiai kolkas miške, dėl to, kad aplink nė gyvos dvasios, o mes vieni.. Vistik civilizacijos žmogus.. Bet tikimės pripratimo per šią kelionę :) Arba tai tiesiog antros-trečios kelionės dienos krizė, kuri užplaukia jai per ilgas keliones...)