Viskas prasidėjo nuo pasiruošimo šventėms. Kepėm kūčiukus. Astai nuo jų dailaus dėliojimo į skardą dar iki šiol skauda riešus. Bet užtat gavosi toooookie skanūs, kad kepėm dar ir dar!
Guglas visai šventes praleido varvindamas seilę į maistą ir laukdamas, gal kas netyčia nudribs ant grindų. Dažnai jam laimė šypsojosi :)
Kūčių išvakarėse įsigijom ir pasipuošėm savo eglę. Gavosi labai graži.
Šiemet Kūčios iš dvejų tėvų namų persikėlė pas mus. Sugužėjo mūsų abiejų tėvai, Astos sesė, Justo seneliai ir teta. Tikrai jaukiai ir skaniai pasisėdėjome. Žinoma, neaipsieita be gausybės fotosesijų. Džiugas nuo ispūdžių pirmą kartą leido mums nesikeliant išmiegoti visą naktį ir po to dar pirmą Kalėdų dieną parpė iki pietų.
Na o paskui mus aplankė Kalėdų senelis. Džiugas gavo specialų plaukiojimo ratą (net nemokam apsakyti, kaip jis dievina su juo plaukioti), žavingą megztuką ir nykštuko kepurytę, o Guglas didelį maišą jaučio skrandžių ir pakabuką su savo vardu.
Pačios Kalėdos buvo pakankamai ramios. Pirmą dieną sėdėjom namie, ilsėjomės ir sukirtom keptą vištą. Antrą dieną keliavome į Riešę, pas Justo gimines, kur Džiugas susipažino su dar vienais proseneliais.
O šiaip Džiugas jau puikiai laiko galvą, nemažai šypsosi, auga kaip ant mielių ir kasdien mus nudžiugina kokia nors naujove:)
Naujuosius sutikome taip pat namie. Galvojom, kad sėdėsim keturiese, nes kur čia benueisi su mažu leliuku ir per tokias pusnis. Bet suėjo nemažai mūsų ir Giedrės draugų ir vakaras gavosi visai smagus su daugybės picų kepimu, fejerverkais, sniego gniūžčių mūšiu, vizitais pas naujuosius kaimynus ir t.t. Mykolas su Linu (nieko, aišku, tuo nenustebindami) pasiliko dar ir visą kitą dieną - pažiūrėjom filmų, pamiegojom, paplepėjom...
Na o šiandien, sausio 2-ąją vyručiai ilsisi.
Tai tiek apie mūsų šventes. Savo blog'o skaitytojų norėtume paprašyti aktyviau reikštis komentaruose šiais metais, nes nesuprantam, ar verta jį rašyti :) Ir šiaip - daug laimės, meilės, sėkmės, šilumos ir šypsenų 2011-aisiais metais!
