Mūsų 2013-ieji

Naujuosius, 2013-uosius sutikome ramiai ir smagiai, kartu su Linu, Zita, Roku, Dariumi, Daumante ir Tadu. Smagu, kad visus šiuos metus jie ir buvo tie, su kuriais praleidome daugiausiai laiko.

Sausis – turininga metų pradžia.

Sausio mėnesį, kai būna kažkaip liūdna po švenčių, ėmėmės veiklų – su Guglu keliavome į ekskursiją Džiugo darželyje, Džiugas pradėjo vaikščioti į teatrą ir labai jį pamėgo. Ypač ilgusspektaklius, pastatytus tikrai didesniems vaikams, o ne dvimečiams pypliams. Tas padėjo atsiverti ir jo kalbos aruodams, tad pradėjom mėgautis jo žeriamais kalbos “perliukais”. Dar mus aplankėGiedrė, po tikrai sunkių Kalėdų dienų, praleistų ligoninėje, atsigavo mūsų senelis, Justas darbo reikalais lankėsi JAV, o mėnesio pabaigoje susituokė Linas su Zita.

Vasaris – Emilytės tobulėjimo mėnuo.

Vasaris buvo tas mėnuo, kai pusmetuko sulaukusi Emilė pradėjo virsti tikru žmogumi – išsiaugino pirmuosius dantis, atsisėdo, susipažino su Amelie bei Nora, su nauja savo gydytoja “Sveikoje pradžioje”. O Justas toliau keliauja po pasaulį darbo reikalais ir šįkart keliavo arčiau – į Vokietiją.  

  

Kovas – nedidelių atradimų mėnuo.

Kovą veiklos kiek aprimsta, labai jau laukiam šiltų orų, bet neapsieina be kelių smagių atradimų – Asta atranda “Adatytę”, Emilė atranda maudynes baseine, Džiugas atranda “Žaislųmuziejų”, futbolą ir Velykas.

Balandis – pavasaris!

Balandis kvepia šaltu, bet vistiek pavasariu. Lankėmės Dubingiuose, kur pailsėjome po ilgo ilgo laiko.. Emilė atranda ropojimo džiaugsmą, o į Lietuvą trumpam užsukę sutinka tapti šios pyplės krikšto tėvais. Džiugas atranda spektaklį “Tėčio pasaka”.

Gegužė – lendam lauk iš namų.

Gegužę lendam lauk iš namų “pasikinkę” dviračius, dalyvaujam “Baltų Lokyje”, gatvės muzikos dienoje ir šunų parodoje Rukloje, kur Guglas sužiba. Tradiciškai – atidarom palapinių sezoną. Pradedam vasarot.

Birželis – atrandame Lietuvos grožį:

Birželį atostogaujame Lietuvos kampeliuose, dar kartą įsitikindami, kokia ji daili. Aplankome pajūrį, Žemaitiją, Atidarome maudymosi sezoną, apsilankome cirke, kuris Džiugo nesužavi, keliaujame į festivalį “Tėvo gitara” Rokiškyje ir pradedame tikrai aktyvią vasarą!

Liepa – vasarojame ramiai:

Liepą praleidžiame gana ramiai, vasarodami tai šen, tai ten, keliaudami su palapinėmis, aplankydami zoologijos sodą, aviacijos šventę Kaune, važinėdami dviračiais, stebėdami oro balionus.

Rugpjūtis – sesės mėnuo:

Rugpjūtis šiemet ypatingas. Pirmiausia dėl to, kad Lietuvą Giedrė parodė savo vyrui Mian ir mes nuveikėme daug smagių dalykų - plaukėme baidarėmis, lankėmės Rokiškyje, iššniukštinėjome visą Vilnių, atšventėme šventes,  buvome Trakuose. Dar šis mėnuo turi daug kasmetinių tradicinių dalykų – kelionė į festivalį “MėnuoJuodaragis”, ketvirtosios sutuoktuvių metinės, pirmasis Emilėsgimtadienis.  

Rugsėjis – Italijos mėnuo:

Praktiškai visas rugsėjis atiduotas Italijai ir nepakartojamai kelionei po ją – daug įspūdžių, daug nuovargio, daug juoko, daug daug ilgo kelio..

Spalis – DIDELIŲ sprendimų mėnuo:

Spalį priimti du dideli šeimyniniai sprendimai – Asta eina į darbą, Emilė – į darželį.

Prie didelių sprendimų paminėtina ir tai, kad Justo brolis Laurynas su Giedre grįžo gyventi į Lietuvą, Anglijoje praleidę daug daug metų.. Emilė pradeda vaikščioti, Astai stukteli 30, o Džiugas atšvenčia trečiąjį gimtadienį.

Lapkritis – ekskursijų mėnuo:

Rudenėja, Lipnickai sėslėja, ramėja, tad lankosi Valdovų rūmuose, Energetikos muziejuje.  

Gruodis – švenčių mėnuo:

Lauryno, Giedrės gimtadieniai, Kalėdos, Naujieji metai, Justo, Vilnelės ir Dianos gimtadieniai, vaikų karnavalai darželiuose. Tik gyvenk ir švęsk! Tėtis nusiperka sodybą, kuri, tikėkimės, galės tapti mūsų vaikų “kaimu”. Taip smagiai baigiasi šie metai. 

Šiemet už viską, ką patyrėme ir už visokeriopą pagalbą visada, dėkojame:

• šeimoms - mamoms, tėčiams, sesei, broliui ir jų antrosioms pusėms.
• draugams - Keinoms, Paulinams, Petrauskams, Šlepečiams, Maluškoms, Edvinui, Rokui, Mykolui, Stumbrams. 
• auklėtojoms - Dovilei, Šarūnei, Eglei, Dainei.
• darbdaviams ir bendradarbiams. (Tomai, Mantai, ačiū, kad patikėjot Asta).
• vieni kitiems, nes tai yra geriausia ką turime. 

Kitiems metams sau linkime:

kelionių, potyrių, daugiau laisvų rankų, smagaus ir mylimo darbo, skanių vakarienių, ilgesnių rytų, saldaus vaikų miego..

Visiems linkime:

daugiau vestuvių ir vaikų, daugiau noro veikti ir patirti, daugiau keliauti ir pamatyti, mažiau bambėti, daugiau šypsotis. 

Mūsų šventės

Šiemet mūsų šventės buvo gana kuklios ir ne itin linksmos. Prieš šventes praradome brangų draugą.. O ir oras toks, kad tiesiog nebuvo tos Kalėdų nuotaikos ir dvasios. Na, bet svarbu, kad buvo eglutė ir dovanos :) Džiugas įvairiausiais būdais bandė prasibrauti pro eglutę saugančias barikadas..

Kūčias praleidome su Justo tėvais mūsų namuose, jau antrus metus taip išeina, kad susirenkame mūsų namuose. Pirmąją Kalėdų dieną važiavome į Riešę pas Justo giminaičius, o antrąją dieną praleidome su draugais tiek lauke, tiek namuose - buvom prie upės, gėrėm arbatas, paskui kepėm vištą ir plepėjom. Per Naujuosius Džiugą paskolinom Vilnelei su Algiu ir patraukėme su Roku ir Simu į miestą, kur Katedros aikštėje sutikom Naujuosius Metus.

Taigi, sveikiname visus su Naujausiais ir tegul jie būna geri, smagūs ir laimingi!

Mūsų šventės

Pagrindinis dalykas, kuo šios šventės skyrėsi nuo visų prieš tai buvusių - tai, kad mūsų šeima jau sudaro 4 pilnaverčiai nariai, tai reiškia mes tikrų tikriausia pilnos arba beveik pilnos sudėties šeima. Smagu :)

Viskas prasidėjo nuo pasiruošimo šventėms. Kepėm kūčiukus. Astai nuo jų dailaus dėliojimo į skardą dar iki šiol skauda riešus. Bet užtat gavosi toooookie skanūs, kad kepėm dar ir dar!

Guglas visai šventes praleido varvindamas seilę į maistą ir laukdamas, gal kas netyčia nudribs ant grindų. Dažnai jam laimė šypsojosi :)

Kūčių išvakarėse įsigijom ir pasipuošėm savo eglę. Gavosi labai graži.

Šiemet Kūčios iš dvejų tėvų namų persikėlė pas mus. Sugužėjo mūsų abiejų tėvai, Astos sesė, Justo seneliai ir teta. Tikrai jaukiai ir skaniai pasisėdėjome. Žinoma, neaipsieita be gausybės fotosesijų. Džiugas nuo ispūdžių pirmą kartą leido mums nesikeliant išmiegoti visą naktį ir po to dar pirmą Kalėdų dieną parpė iki pietų.

Čia vyksta pasiruošimas fotografijai, žemiau - rezultatas. Ir taip kaskart pasiruošimui sugaištamos kelios minutės, kol Džiugas ir Guglas nusiteikia pozuoti :)

 Guglas rado auką ir per visą vakarą buvo pakankamai nušertas kūčiukais.

Čia tas jo saldusis Kalėdų ryto miegelis.

Na o paskui mus aplankė Kalėdų senelis. Džiugas gavo specialų plaukiojimo ratą (net nemokam apsakyti, kaip jis dievina su juo plaukioti), žavingą megztuką ir nykštuko kepurytę, o Guglas didelį maišą jaučio skrandžių ir pakabuką su savo vardu.

Pačios Kalėdos buvo pakankamai ramios. Pirmą dieną sėdėjom namie, ilsėjomės ir sukirtom keptą vištą. Antrą dieną keliavome į Riešę, pas Justo gimines, kur Džiugas susipažino su dar vienais proseneliais.

O šiaip Džiugas jau puikiai laiko galvą, nemažai šypsosi, auga kaip ant mielių ir kasdien mus nudžiugina kokia nors naujove:)

Naujuosius sutikome taip pat namie. Galvojom, kad sėdėsim keturiese, nes kur čia benueisi su mažu leliuku ir per tokias pusnis. Bet suėjo nemažai mūsų ir Giedrės draugų ir vakaras gavosi visai smagus su daugybės picų kepimu, fejerverkais, sniego gniūžčių mūšiu, vizitais pas naujuosius kaimynus ir t.t. Mykolas su Linu (nieko, aišku, tuo nenustebindami) pasiliko dar ir visą kitą dieną - pažiūrėjom filmų, pamiegojom, paplepėjom...

Na o šiandien, sausio 2-ąją vyručiai ilsisi.

Tai tiek apie mūsų šventes. Savo blog'o skaitytojų norėtume paprašyti aktyviau reikštis komentaruose šiais metais, nes nesuprantam, ar verta jį rašyti :) Ir šiaip - daug laimės, meilės, sėkmės, šilumos ir šypsenų 2011-aisiais metais!