19 Aug 2011

10 mėnesių Džiugui

Mūsų Džiugui jau dešimt mėnesių. Jis jau toks didelis ir tiek daug visko moka.. Dabar jau jo negalima nė sekundei palikti be dėmesio - pradėjo dideliu greičiu ropoti ir mėginti stotis vietose, į kurias galima atsiremti ir tai padaryti. Mama pagreitintai turėjo pertvarkyti visus namus, kad vaikis negriebtų daiktų, kurių jam negalima griebti. Turi jau ir stumduką, kuris padės vaikščioti ir keletą batukų, tad yra pasiruošęs vaikštynėms, bet kolkas eina tik paimtas už rankų.

Naktys truputį neramios, nes jis ir naktį nori ropoti, sėstis, stotis, verstis.. Tai miego praktiškai nebūna, o savo lovytėje jis tiesiog neišsitenka..

Toliau daug visur važinėjame, kolkas dar mėgaujamės vasara. Vėl keliausim į Rokiškį, paskui į festivalį "Mėnuo juodaragis" Zarasuose, tada į Palangą, tada pakrikštysim poną Džiugą ir netrukus trauksime į Londoną. Žodžiu, turim ką veikti, kol vasara, rudenį jau ilsėsimės namie :) Dar porą kartų buvom mamyčių ir leliukų kine "Oze", tai Džiugas puikiausiai ištvėrė. Ir šiaip stengiamės papramogauti, kol išeina :)

Kalbėti Džiugas dar neskuba. Lyg ir sako kažką panašaus į "mama", "tėtė", "ate", bet kalbėti neskuba tikrai..

Šiandien Džiugo diena atrodė daugmaž taip:

"Nuėjau patikrinti, kaip seneliai gyvena. Tikrai tvarkingai. Patikrinau stalčius, pašliaužiojau po virtuvę ir pasimatavau senelio batus. Didoki":



"Tada keliaudamas namo užsnūdau. Namie irgi užsnūdau:"



"Tuomet pavalgiau. Tiksliau daugiau pasišypsojau nei pavalgiau, bet arbūzo desertui vistiek gavau:"






"Apsilankiau ir svečiuose pas būsimuosius krikšto tėvelius. Žaidžiau su daugybe mergaičių žaislų ir į lauką ėjom:"










"O tada mama bandė mane užmigdyti. Nepavyko."




2 comments:

Kristina said...

Kaip smagiai cia:)

Asta ir Justinas said...

Smagi diena su jumis buvo :)