Tegyvuoja tėvadieniai - Dubingiai

Kas nežinote, tėvams, turintiems du vaikus, kartą per mėnesį priklauso laisvadienis - tėvadienis. Mes labai juos mėgstame!

Šįkart buvome įsigiję kuponą neilgam poilsiui Dubingiuose. Vaikai abu ožiuoti kaip nežinia kas, abiems dygsta dantys, o dantys jiems dygsta SUNKIAI. Bet keliauti turėjome vistiek, nes taip iš anksto tas buvo planuota.. Bet apie viską nuo pradžių.

Guglą palikę veislyne, kartu su numylėtąja Smiltyte (jie puikiai leido laiką baruose:)) ir sode), penktadienį ryte leidomės į neilgą kelionę. Džiugui labai patinka tyrinėti vaizdą pro langą, tad važiavome įdomesniu senuoju Molėtų plentu. Matėm gandrų, arklių, avių, namų, upių, ežerų, įvairių gabaritų mašinų.. Kiekvienas daiktas kėlė didelius susižavėjimo šūksnius. Taip pasiilgęs vaikas kelionių...

Pervažiavę gražųjį medinį Dubingių tiltą, sustojome pasivaikščiojimui. Lipome į Dubingių piliavietę, į aukštą kalną stačiais mediniais laiptais.Prieš tai pasiskaitėme, kad Dubingiuose daug laiko leido Barbora Radvilaitė, vis laukdama savojo vyro grįžtančio, tad jai ta vieta buvo virtusi savotišku kalėjimu.Na bet pasiskaitykite patys, tikrai įdomi, mistiška vieta.

Užlipus į kalną pirmiausia pamatėme buvusios vasarvietės pamatus, tuomet bažnyčios pamatus. Ant jų parašyta visa didelė istorija - kaip piliavietėje buvo atrasta daug Radvilų atstovų palaikų, jie laidoti, perlaidoti, paskui pamesti, paskui atrasti, vėl perlaidoti.. Buvusios pilies vietoje pastatytas naujas toks pastatas su langais, pro kuriuos galima pamatyti autentiškus pilies griuvėsius.

Šitoj vietoj mus nustebino štai toks radinys - žaltys.  Iš pradžių pagalvojom, kad plastmasinis, paskui skambinom Vilnelei klaust, ar nepavojingas, o tada visaip stebėjom - kaip šliaužia, kur jo urvas ir t.t. Ir tada netikėtai pamatėm jų dar ir dar, toliau paėję - dar ir dar.. Įdomu buvo vienoj vietoj pamatyti jų kokių 20, kai per gyvenimą nesam sutikę nei vieno :))

Tada pasiekėme Dubingių miestelį ir atidarėme ledų sezoną!  Važiuodami toliau sutikome avių bandą, taip keista buvo, kažkaip nepratę mes matyti tų avių Lietuvos keliuose...

Apie pietus atvykome į poilsiavietę. Įsikūrėme kambaryje, kuris gan tinkamas vaikams, išskyrus tai, kad viskas vienoje erdvėje, tad buvo sunku įsivaizduoti, kaip reikės migdyti vaikus ir kaip jiems nepažadinti vienas kito, bet viskas buvo gerai, nes nuo veiklų Džiugas kietai įmigo ir negirdėjo Emilės naktinių blūdinėjimų...

Čia, anot Džiugo, yra žirafa jei ką:

Įsikūrę, išėjome į lauką. Kitų gyventojų praktiškai nesutikome, o pati vieta tikrai puiki, ypač poilsiui su vaikais - visur takeliai, tad patogu su vežimu, didelė graži vaikų žaidimų aikštelė, didelės pievos, pavėsinės, šašlykinės, aptverta teritorija, pušynas, ežeras, tiltelis, baseinas, pirtys, kavinė, teniso kortai, sporto aikštelės..

Vakarop patraukėme į atskirame pastate esantį baseiną su pirtelėmis nedidukėmis. Erdvės ten nemažai, bet jau vandens šaltumas! Pamirkėme kojas ir patupėjome pirtyje, to ir pakako :)

Čia jie nusifotografavo fotiką pakišę po vandeniu.

Vakarą praleidome kambary, nes pradėjo lyti (užtat kokia žalia žolė buvo kitą rytą!), pavakarieniavome, pailsėjome. Ryte iškeliavome namo, pasiėmę pakeliui visą apkirptą gražų ir lamingą Guglą. IR JAU PAVASARIS!