Suomija – namukas puikutėlaitis

Tryliktoji kelionės diena. Liepos 2.

Tame tuščiajame kempinge atsikėlėm lietui pliaupiant palapinėj. Galvojom, ką daryti.. Palapinėj kažko užkandom, vos ne su pižamom susipakavom ir sparčiai išvažiavom. 

Šiandien turėjom nuvykti apie 200km iki mūsų antrojo iš anksto išsinuomoto namuko. Pakeliui užsukome į Kuusamo miestą, kuris pasirodė tikras didmiestis, su žmonėmis, mašinomis ir judesiu. Po šitiek laiko.. Iš pradžių nudžiugom galimybe pasižmonėti, apsiprekinome parduotuvėse, vėl išleidom krūvą eurų (vaje, kaip čia viskas brangu, lauktuvių nelaukit...) pasižvalgėme ir ... pakako! 

Dar Džiugas kažkoks šiandien be pietų miego ir itin irzlus, tai visi tam didmiesty tik nuotaiką susigadinom ir patraukėm toliau. 

Pravažiavom slidinėjimo kurortą Ruka, dar šiek tiek pavažiavus susitikom su šeimininke ir ji palydėjo mus iki namuko. 

O jis yra nuostabus! Miške, prie pat pat ežero. Padarytas gražus priėjimas iš akmenukų, yra netgi valtis, viskas naujai įrengta viskas, sauna, grilis ... Iš tikrųjų, tai šitas namukas yra be elektros ir vandens, bet užtat koks fainas! Vanduo – iš šaltinio, praustis galima pirtyje, namuke yra dujos viskam virti ir t.t., apsišvietimui – žvakės, bet kam jų, kai čia amžina diena... Ir dar – labai bijau iš anksto džiaugtis – bet nėr uodų! Ir saulė švietė atvykus šilčiausia, Džiugas ėjo jau plikas ežeran. 

Žodžiu, aš jau buvau pavargus nuo drėgmės, nežinojimo kur šiąnakt nakvosim ir pan. Justui su Džiugu ir Guglu tai čia rojus, man irgi beveik, bet mano padėty gal kiek suprantama, jei keli zirzaliukai išlenda...Dar kažkaip rūbus labai ne tokius pasiėmėm - čia reikia gerų batų, striukių ir kelnių, kaip visi vietiniai dėvi :)

Tai tiek, papoilsiausime čia šiek tiek! Neilgas įrašas šiandien, bet vis šis tas ...

Suomija - pasiekiame Laplandiją

Penktoji kelionės diena. Birželio 24.

Pirmiausia, tai šiandien ryte Vita mus nudžiugino, kad penktadienį susilaukė dukrytės! Labai labai sveikiname, laiminame ją įsijungus į chebrą! Vita, parašyk daugiau, kaip viskas, kaip jausmai ir t.t. Aš lyg tyčia tuo metu, kai Vita gimdė labai blogai miegojau, Džiugas irgi.

Tiesa, čia nuotraukos iš vakar kelios. Fotografavimo metu yra apie dvylikta valanda nakties.

Na šiąnakt miegojom DAR geriau. Atsikėlėm 9 val. Visi, net negalėjom patikėti, kad tiek išmiegojom be jokių prabudimų. Tik kad labai jau suėsti uodų atsikėlėm... O tos užknisančios muselės nedingo ir ryte. Jos taip įkyriai visur lenda, kad papusryčiavom, susikrovėm mantą ir patraukėm toliau.

Traukėm toliau į šiaurę, į Rovaniemi miestą, pažiūrėti, kas vyksta Kalėdų senio kaimelyje vasarą. Esam ten lankęsi ir žiemą kažkada, smagu buvo. Dabar veikia toks parkelis, suvenyrų parduotuvės, visko tik šiek tiek mažiau nei žiemą. Ir vaikų beveik nėra. Gavome ir galimybę aplankyti Kalėdų senį, tik negalima ten fotografuoti, nufotografuoja fotografas ir perki nuotrauką už 30 eurų. Mes vėlgi pagailėjom ir pasilikom šitą prisiminą savo galvose! Džiugas Kalėdų senio išsigando, gal kad pavargęs buvo, bet kuo toliau, tuo labiau jau jam pasidarė smalsi jo barzda ir kepurės burbulas. 

O čia va Džiugas su Justu ant linijos, žyminčios poliarinį ratą:

Tai va pabuvome tame parke kelias valandas ir pajudėjome toliau – dar apie 200km į šiaurę, iki Yllasjarvi kaimelio, kur mūsų laukė mūsų namukas penkioms nakvynėms! 

Mūsų namukas – NUOSTABUS. Jis labai labai mažiukas, bet gal tuo ir nuostabus. Vidury miško (su daug uodų...), aplink yra kitų namukų, bet niekas ten negyvena. Apačioje yra virtuvėlė, stalas, sofa, TV, radijas, WC kambarys su mažyte sauna. Viršuje – palėpėje – mes miegosim. Smagumėlis. Įsikursime, nueisime į sauną ir pagalvosime, ką veikti čia penkias dienas. Džiugui tokiam plote veiklos trūksta trūksta...

Ai ir dar ir dar! Asta jau šiandien vienu akies krašteliu matė du elnius!  

Žodžiu, mes Laplandijoje, čia nėra šalta, mažai gyvybės, tikra ramybė.