Suomija - Ruka

Keturioliktoji kelionės diena. Liepos 3.

Skaniai išsimiegojome namelyje. Ryte leidomės į neilgą kelionę iki Rukos. Tai apie 30km nuo mūsų namelio nutolęs mėgiamas ir gražus slidinėjimo kurortas, kuriame ir vasarą yra veiklos. Na, nelabai daug - yra vasaros rogučių trasa ir dirba kelios parduotuvės. Na ir galima taipogi vaikščioti daug visokiais takais takeliais ...

Sutikome daug elnių. Labai simboliškai čia jie parkavimo aikštelėje, skirtoje tik konferencijų centro lankytojams:

Paskui Džiugas užmigo vežime ir mes visi užkilome ant kalno, iš kur atsivėrė gražūs vaizdai. Netgi čiupinėjom sniegą!:

Tiesa, iš Rukos prasideda populiariausias Suomijoje Didysis Meškos pasivaikščiojimo takas, vedantis per kalnus, ežerus, upes, link Nacionalinio parko. Viso labo, 80 kilometrų :) Bet tame kelyje netgi yra įrengti namukai nakvynei, laužavietės ir pan. Reikės Justui su vyrais grįžti ir šitą kelią nueiti :) Rašoma, kad užtrunkama 4 - 6 dienas.Yra ir Mažasis Meškos pasivaikščiojimo takas, prasidedantis visai netoli mūsų namuko. Galbūt ryt nuvyksim ten apsižvalgyti, gal ir pavyks nueiti kokį kilometrą, kitą ...

Grįžom į namuką, pasikepėm vištytės grilyje, Džiugas pabuvo ant lieptelio, kol buvo pakrikštytas įvirtimu į vandenį. Dar spėjau nufotografuoti minutę iki kritimo :) Šiaip žiauru - nes vanduo LABAI šaltas, o ir krito jis taip, kad sušlapo VISAS. Paskui nebenorėjo artintis prie vandens. Kokią valandėlę.

Suomija – namukas puikutėlaitis

Tryliktoji kelionės diena. Liepos 2.

Tame tuščiajame kempinge atsikėlėm lietui pliaupiant palapinėj. Galvojom, ką daryti.. Palapinėj kažko užkandom, vos ne su pižamom susipakavom ir sparčiai išvažiavom. 

Šiandien turėjom nuvykti apie 200km iki mūsų antrojo iš anksto išsinuomoto namuko. Pakeliui užsukome į Kuusamo miestą, kuris pasirodė tikras didmiestis, su žmonėmis, mašinomis ir judesiu. Po šitiek laiko.. Iš pradžių nudžiugom galimybe pasižmonėti, apsiprekinome parduotuvėse, vėl išleidom krūvą eurų (vaje, kaip čia viskas brangu, lauktuvių nelaukit...) pasižvalgėme ir ... pakako! 

Dar Džiugas kažkoks šiandien be pietų miego ir itin irzlus, tai visi tam didmiesty tik nuotaiką susigadinom ir patraukėm toliau. 

Pravažiavom slidinėjimo kurortą Ruka, dar šiek tiek pavažiavus susitikom su šeimininke ir ji palydėjo mus iki namuko. 

O jis yra nuostabus! Miške, prie pat pat ežero. Padarytas gražus priėjimas iš akmenukų, yra netgi valtis, viskas naujai įrengta viskas, sauna, grilis ... Iš tikrųjų, tai šitas namukas yra be elektros ir vandens, bet užtat koks fainas! Vanduo – iš šaltinio, praustis galima pirtyje, namuke yra dujos viskam virti ir t.t., apsišvietimui – žvakės, bet kam jų, kai čia amžina diena... Ir dar – labai bijau iš anksto džiaugtis – bet nėr uodų! Ir saulė švietė atvykus šilčiausia, Džiugas ėjo jau plikas ežeran. 

Žodžiu, aš jau buvau pavargus nuo drėgmės, nežinojimo kur šiąnakt nakvosim ir pan. Justui su Džiugu ir Guglu tai čia rojus, man irgi beveik, bet mano padėty gal kiek suprantama, jei keli zirzaliukai išlenda...Dar kažkaip rūbus labai ne tokius pasiėmėm - čia reikia gerų batų, striukių ir kelnių, kaip visi vietiniai dėvi :)

Tai tiek, papoilsiausime čia šiek tiek! Neilgas įrašas šiandien, bet vis šis tas ...

Suomija - samių kraštas

Vienuoliktoji ir dvyliktoji kelionės dienos. Birželio 30 – Liepos 1.

Vienuoliktoji kelionės diena buvo PATI nuobodžiausia iš visų kelionės ir gal netgi viso gyvenimo dienų.. Visą dieną lijo lijo lijo... Nuplaukė mūsų suplanuoti pasivaikščiojimai po Nacionalinį parką ir visą dieną pratupėjome namelyje – kaip vis dėl to gerai, kad jį paėmėm.. Tai va, net nuotraukų nėra. Ai ne, meluoju, yra viena:

 

Na, o dvyliktoji diena, nors irgi apsiniaukusi, buvo kiek idomesnė. Patraukėme mes dar labiau į šiaurę apie 200km iki miestelio Inari.  Jis žymus tuo, kad yra prie didelio ir gražaus ežero (pažiūrėkit žemėlapy, KOKIO jis dydžio) ir tuo, kad čia ir aplink gyvena dar išlikusių samių – tai bene vienintelė Europoje išlikusi atskira tautelė su savo tradicijomis, parlamentu ir t.t.

Atvykę į Inari aplankėme didelį ir gražų samių muziejų Siida. Kiškiuką sutikome. Buvo tikrai įdomu ir tiko laikui prastu oru praleisti. Muziejus moderniai ir gražiai įrengtas. Pirmojoje salėje buvo eksponuojama menininko, kuris visą gyvenimą piešė elnius, paroda:

 

Antrojoje salėje eksponuojama istorinė informacija apie samius:

 

Trečioji salė sukurta tokia, kad kuo labiau iliustruotų samių gyvenimą – kokia aplinka juos supo, kokiais kostiumais jie rengėsi, kokia augalija juos supo, kokius gyvūnus jie medžiojo ir t.t.:

 

Ketvirtoji dalis – lauko muziejus, kur eksponuojami išlikę jų gyvenamieji pastatai, saugojimo sandėliai ir t.t.:

 

Pasikultūrinę leidomės į kelią – jau šiek tiek žemyn, į pietus, Suomijos žeme. Pravažiavome Ivalo, Kemijarvi miestelius ir be proto daug gražių vaizdų – čia prasideda tikras Suomijos ežerynas! Džiugas tik šaukia „Vanduo! Vanduo!“ per langą žiūrėdamas. Iš tikrųjų tą grožį net sunkoka nufotografuoti:

Vakare atvykome į kempingą šiek tiek už Kemijarvi miesto, jau žemiau poliarinio rato. Čia esam vieninteliai svečiai, įsikūrėm palapinėj, prie pat ežeriuko ir netgi oras prasigiedrijo! Ryt mūsų laukia kelionė link antrojo mūsų namuko, kuriame praleisime tris dieneles. Būsime nukeliave jau 3000km.

 uvo