Genuja - 09 23

Pirmadienis (09 23) Genujoje prabėgo tikrai smagiai. Kadangi mūsų kempingas įsikūręs apie 10 km nuo pačios Genujos,Bogliosco miestelyje, nutarėme ten nukeliauti traukiniu. Kol nusitrenkėme iki stoties visi traukiniai jau buvo nuvažiavę mums reikiami, tad teko palūkėti 1,5 valandos ir pasidairyti po Bogliasco miestuką bei išgerti kavos.

Paskui pagaliau atvyko traukinys, kuris buvo tikra pramoga Džiugui, bet mus truputį užkniso važiuoti pusvalandį 10 km atstumą, na bet taip jau užtaikėm.

Atvykus į stotį susidūrėme su pirmaisiais kišenvagiais – gerai, kad sėkmingai, t.y. pajutau, kad kažkas krapšto mano krepšį, bet laiku pastebėjau, atsisukau, pamačiau išsigandusią nueinančią poniutę. Susitikrinom, ar viskas vietoj, bet kažkaip paskui baisu visą laiką buvo. Ir dar traukinio laukimą, kelionę juo pasirodo fotografavau neįdėjusi kortelės į aparatą, tai nuotraukos tik nuo miesto centro, kai tą supratau ir, laimei, turėjau kitą kortelę.

Iš stoties patekom į Genujos centrą. Miestas tikrai įspūdingas. Justui labai patiko, man irgi – gal būt sėkmingai konkuruoja su Florencija mano favorituose. Na, toks kiek „purvinesnis“, nes didžiulis uostas, bet pastatų didingumas ir visa ta istorija didžiųjų kelionių Kristupo Kolumbo vykusių iš čia suteikia kažkokio tokio „wooow“.

Priėjome uostą, pagrindinis mūsų dienos tikslas buvo apsilankyti Genujos akvariume. Iš pradžių buvo nusivylimo, kad didelė dalis akvariumo pirmadieniais neveikia, bet kai pamatėm, kad mums ir tai daliai prireikė kone pusdienio, tai viskas gerai. Jei neklystu, kažkur skaičiau, kad tai didžiausias akvariumas Europoje – tikrai įspūdingas – delfinai, ruoniai, rykliai, daug mažesnių akvariumų, medūzų, visko visko. Ir dar įsikūręs labai gražioj vietoj – uoste, su vaizdu į miestą, išsidėsčiusį ant didelių kalnų. Vaizdas nuostabus! Nuotraukos to neperteiks, nes be blykstės nekas gaunasi tamsoje, tai didžioji dalis įspūdžių liko galvoje.

Po akvariumo jau jėgų buvo nedaug, o ir vakaras, tad perėjome per miestą, dar kartą juo pasigrožėdami, pamatėme K.Kolumbo namą, užsukome į turgų ir jau greitesniu traukiniu parlėkėme į kempingą. 

O dabar, man atrodo, turėčiau pasidalinti visa TIESA apie keliones su vaikais :)) Iš tikro, bendrai paėmus neturim ko skųstis - vaikai puikiai ištveria keliones mašina, kai jau būna sunkiau, padeda žaidimai, filmukai, piešimas, linksmos dainelės ir pasakos iš grotuvo. Prie viso to jie dar ir nusnaudžia, tik ne visada tiek, kiek norėtų. 

Bet vakarais įvyksta tikras beprotnamis. Sustojame kokiame kempinge, jie dažniausiai jau būna pavargę, alkani, tai mes super greičiu turim - pastatyti palapinę, jos vidų suruošti miegojimui, pagaminti vakarienę, nusiprausti visi, susiruošti miegui.. O jie visą tą laiką zyzia :) Ypač Emilė, kuriai dabar toks metas, kad ji turi visur būti vedama už rankos (viena dar nedrįsta, nors tikrai galėtų), tai kartais būna nors persiplėšk - Emilė veda už rankos į vieną pusę, o Džiugas, pavyzdžiui, paprašo jį nešti. Ir visa tai turi būtinai mama daryti. 

Kai apsistojame ilgėliau kokiam mieste, mes kaip ir pailsime nuo vairavimo amžino, bet su vaikais ėjimas vėlgi nėra lengvas - Emilė sėdi vežime, bet rami būna tik tada, kai jis važiuoja, jei bent trumpam sustojam, ji jau nori lipt, imt mamos ranką ir eit. Tuo tarpu Džiugas praktiškai visada prašosi nešamas ir ta tema kelia didžiausius skandalus. Esam net triratuką jam paėmę, tada būna lengviau, bet jei važiuojame miesto autobusu, tai pusę jo užimam su visa savo įranga :) 

O ką jau kalbėti apie visišką jų dienotvarkės ir tam tikrų įpročių išsiderinimą, sunkoka bus grįžti į vėžes darželiuose.

Na bet negalime sakyti, kad mes to nesitikėjome - žinojome, kad tokia aktyvi kelionė vaikams ir mums nebus lengvi, bet nė minutės nesigailėjome, kad išvažiavome - įspūdžių tiek mums, tiek vaikams, pakanka. Bet tokios šeimos daugiau savo kelyje nesutikom ir visi visur į mus su nuostaba žiūri :)