Iki Venecijos - 09 13 - 09 16

Savo atostogų kelionę pradėjome penktadienį, rugsėjo 13, 18 val. Susiruošėme,prigriebėme Džiugą iš darželio ir pirmiausia keliavome per pusę Lietuvos iki Vaiguvos. Tai toks miestelis, netoli Kelmės, kur gyvena Guglo veisėja Sigita ir kur mes vežėme Guglą šioms atostogoms. Pakeliui pavakarieniavome „Karpynėje“ prie Raseinių, ŽIAURIAI skaniai, tad už rekomendaciją dėkojame Mykolui ir Ritai. Vaiguvą pasiekėme jau sutemus, tad praktiškai dienos šviesoje miestelio nepamatėm, nes kelias valandas numigę, penktą valandą ryto jau leidomės į kelionę.

O pirmoji kelionės diena (09 14) buvo LABAI sunki, nes turėjome tikslą įveikti praktiškai apie 1000km, norėjom pervažiuoti visą Lenkiją. Mums gana neblogai pavyko, su keliais sustojimais, užkandimais, o ir vaikai gana ramūs buvo bent jau pirmąją kelio pusę. Sėkmingai pervažiavome Lenkiją, kirtom sieną su Čekija, na ir po Lenkijos ši šalis tikrai sužavėjo savo tvarka ir tokia tvyrančia ramybe kalnų apsuptyje..Prasukome pro Ostravos miestą – jis trečias pagal dydį šalyje ir tikras pramonės centras. Jį pravažiavę ėmėme kilti visokiausiais kalnų keliukais ir ieškoti savo iš anksto susirasto kempingo(http://www.camproznov.cz/) . Gerai, kad susiradome iš anksto, nes jau ne mūsų jėgoms buvo ieškoti iš anksto nesuplanavus..

Čekija pasitiko lietumi iš šiaip oras nelepino, o ir vaikai kosti, tad atmetėme mintį statytis palapinę ir užsisakėme nediduką namuką nakvynei. Ačiū Vilnelei, kad davė kronų! Kempingo priimamajame angliškai nekalbama, o kito jokio gyventojo praktiškai nematėme. Kempingas toks posovietinio stiliuko, naktis triviečiame namelyje su šaldytuvu (kurio mums neprireikė) kainavo apie 75 litus.  Buvo tamsu, šalta, lijo. Juokingai būtume atrodę statydami palapinę..Miegojom kaip užmušti.

Ryte (09 15) jau išlindo ir saulutė, bet mes neturėjome laiko ja pasimėgauti – papusryčiavome, susikrovėme „šmutkes“ ir traukėme toliau per Čekiją - apsilankėme prekybos centre Brno ir papietavome su vaizdu į Mikolavo pilį.

Toliau važiavome per Austriją. Ji buvo dar gražesnė nei Čekija! Kalnai kalnai kalnai.. Pasiekėme Grazą ir kempingą jame, kuris jau buvo praktiškai apypilnis kemperių, palapinės, aišku, nei vienos, bet oras buvo gana geras, tad palapinės statyti nepabijojome. Mokėjome 26 eurus.

Kempinge sužavėjo šiuo metu neveikiantis, bet per tvorą matomas baseinas, kurio ilgis 120 metrų!

Ryte (09 16) pasitiko lietus, atsikėlėm anksti ir „vyniojom skudurus“ iš Grazo greitai po miestą net nepasižvalgę, nes laukė ilgas kelias iki Venecijos. Iš tikro jau tikrai pervargę buvom, irzlūs, bet vaikai gana puikiai viską atlaikė, tikri šaunuoliai. Su Emilytės keistais kaprizais yra sunkiau susitvarkyti nei su Džiugu. Tik jį visada visur tenka nešt..

Įvažiavę į Italiją sustojome tiesiog atsitiktinai pasirinktame miestuke Venzone. Ir jis mus sužavėjo! Supratom, kad tai kažkokia Italijos tarsi mini levandų sostinė – yra daug violetinių parduotuvėlių, o daugiau praktiškai nieko – bažnytėlė, siena, daug tylos ir ramybės gatvelėse, daug vietinių „diedukų“ kavinukėse. Užsukom į vieną sumuštinių, angliškai kalbama nebuvo, bet gestų kalba užsisakėm labai skanių, šviežių sumuštinių, kai tuo metu vietiniai italai ėjo ten gerti rytinio espresso (apie 15 val.). Ech, žavi tokios vietos tikrai...Laukiame nesulaukiame pamatyti daugiau Italijos, paragauti picų, ledų, vyno..

 

Vakarop pasiekėme „Camping Jolly“ Venecijoje.  Jis, pasirodo, sausakimšas, nors ir nesezonas. Mokėjom 44 eurus už dvi nakvynes, kas tikrai yra nedaug tokiam mieste! Oras puikus – saulėta, bet nekaršta. Įsikūrėme, vakarą praleidome kempinge, ryt keliausim į Veneciją autobusu. Pykina jau nuo tos mašinos!

Čia mano „ofisas“. Štai kaip stengiuosi dėl jūsų, mieli blog‘o skaitytojai, ieškojau per visą kempingą rozetės, nes mano kompiuteris neveikia nekraunamas, ir rašau dabar skalbykloje. Man jau sunkoka rašyti, nes vyno aš jau įkaliau!

Kitas įrašas – apie mūsų praleistą laiką Venecijoje. Laukite!