Ši diena prasidėjo Džiugo iškritimu iš lovos paryčiais. Labai išsigandom ir šokom gelbėti. Iš tikrųjų, čia jis lovos specialiai jam skirtos nelabai turi. Kartais miega su mumis, bet šįkart miegojo tokiam tarsi išlankstomam fotely. Mes jį vienu šonu pristūmėm prie sienos, o kitą šoną lagaminais apstatėm, kad neišriedėtų. Bet jis kažkaip per miegus vertėsi nuo nugaros ant pilvo ir tą lagaminą nustūmė ir šleptelėjo ant žemės taip ant pilvo, man rodos, kad galvytę iškart pakėlė ir jos neužsigavo. Atrodo, viskas gerai. Nukritęs praktiškai net neatsibudo.
Šiandien pavaikščiojom ryte truputį, apsipirkom. Jau visi mus turbūt pažįsta ir mes jau vis tuos pačius žmones sutinkam. Viena maža mergaitė visada pripuola Džiugo bučiuoti. O mėsininkas vakar Džiugui padovanojo gabaliuką jautienos. Jau beveik savi jaučiamės. Žodį tai tik vieną mokam – KALMERA, kas reiškia pasisveikinimą. Kol įsikirtom, ką jis reiškia, girdėjom visur ir niekaip nesupratom, ką jis reiškia, nes toks kažkoks nelabai kaip pasisveikinimas skambantis.
Ėjom paskui į archeologijos muziejų, kuris visai netoli mūsų namo. Deja, ten tik nebuvo galima fotografuoti. Gražus toks, naujai pastatytas, per du aukštus. Na ir prikrauta ten visko, kas tik buvo iškasta saloj. Niekur neskubam, tai beveik visus aprašymus ten neskubėdami ir perskaitėm. Didžiausią dalį ekspozicijos sudarė žmonių laidojimo tema – kaip juos laidojo, kokiuose induose, ko pridėdavo į kapus ir kaip paskui visa tai atkasė.Tai va čia bent fasadas muziejaus:
Oras jau antrą dieną kažkoks šiek tiek apsiniaukęs ir labai tvankus. Vakar net praktiškai nesimatė, kaip saulė leidžiasi, dangus toks pilkas pilkas buvo. Ir keli lašai nulijo.
Jau aš žvalgausi ką čia lauktuvių parvežus, bet kažkaip nieko labai įdomaus ar ypatingo nėra. Maisto produktai irgi tokie, kurių Lietuvoj bet kur gausi – medus, riešutai, aliejus.. O ir svoris mūsų lagaminų labai ribotas, tai nežinau kaip čia su tom lauktuvėm bus – vešim nedaug, labai lengvas ir tik artimiausiems. O kada nors kitą kartą galėsim čia grįžti su tuštesniu lagaminu specialiai lauktuvėms, nes rūbų tai kažkaip šiek tiek per daug pasiėmėm šįkart..
Nelabai turiu nuotraukų šiai dienai iliustruoti, tai Džiugu pasimėgaukit.
4 comments:
Aciu uz pasimegavima:)
O man labiausia geliu kiekiai:)
sala maza, o muziejus per du aukstus, idomu :)
As jau paskutine diena Liublijanoje. Gana jaukus miestas, nedidelis, taciau labai gyvas, ypac vakarais. Oras irgi geras, kartais tik kiek palyja ir nekarsta, ne taip, kaip Lietuvoje.
Dziugui neturejo gal nieko atsitikti, kiek atidziau pastebekit kelias dienas
KOKIA nuotrauka, ta su saulės spinduliais!.:D Nereali!
Tai kietai miega jaunuolis, kad praktiškai net neatsibudo:))) Nė vienas vaikas neužaugo nuo ko nors, dažnai dar ir ant galvos, nenukritęs:)
AHa pasistengiau su nuotrauka, gi prašei saulėlydžio :))
Post a Comment