1 Jun 2011

Antroji kelionės diena


Lūžome gerokai visi, na tik Džiugas naktį kokius penkis kartus kėlėsi. Kaip visada. Ryte Justas su Džiugu iškeliavo ieškoti šviežios duonos ir pradėjome dieną su ja ir skanutėlaitėmis graikiškomis salotomis. Mmmm.. 


Tada sėdome į mašiną ir patraukėme pasivažinėti po kitą salos dalį. Nuvažiavom iš pradžių iki termų. Jūroje akmenimis atitverta tam tikra dalis ir joje įlipus yra karšta karšta. Bet karštą dieną tai nėra itin malonu, geriau standartinė jūra. Pabuvome ten, tada kilome vingiuotais keliukais į kalną vis aukštyn ir aukštyn. 



Šiaip ne taip suradome Askepelion – buvusį didžiulį šventyklų kompleksą, tai panašu į Akropolį Atėnuose. Nerealu, kai supranti, kokio dydžio statinys tai buvo. Matėme ten labai juokingas lietuves. Jos beveik visą laiką, kol ten vaikščiojo, buvo įsitikinusios, kad vaikšto po Hipokrato ligoninę, gyrėsi, kaip papasakos bendradarbiams. Viena iš jų prieš pat išeinant vistik perskaitė informacinius stendus.  Tokia gudresnė :) (Astos pastaba 2012 kovą: pasirodo, kad lietuvės gal ir teisios buvo - žiūrėti p.Violetos komentarą po šiuo įrašu).



Paskui pasiekėme tokį miestelį Zia. Jis ypatingas tuo, kad nuo matosi beprotiškai gražus saulėlydis, nuo aukšto aukšto kalno. Deja, mes ne per saulėlydį buvom, tai nepamatėm, užtat apsilankėme tavernoje. Ir laaaabai skaniai pavalgėme. Justas užsisakė jauno veršiuko (L) troškinį Stifado, o as Soulvaki – kitaip tariant šašlyką J Patiekta buvo su labai skania šviežia duona, o mano ryžiai buvo kažkokie keisti, su cinamonu :) Bet tikrai laaaabai skanu. 

Toliau patraukėme į Tigaki paplūdimį, kuris yra labai gražus, su gražiu vaizdu į jūrą ir Turkijos miestą Bodrumą. Na, bet „pliažas“ kaip „pliažas“. Tas Tigaki miestukas tai toks į rusus ir panašius orientuotas pagal prekes parduotuvėse ir naktinį gyvenimą. Tai neitin mums patiko.


Vėlgi laaabai pavargom. Ryt jau priduodam mašiną, pasistengsim ramiau leisti laiką jau J Džiugas laikosi puikiai. Praktiškai turi du dantis jau, po truputį mokosi gerti vandenį (labiau mėgsta tiesiog iš „bambalio“, o ne iš visokių vaikiškų puodelių), kartais kelionėse pazirzia, kai labai spigina saulė, kai yra alkanas ar mieguistas, bet didžiąją laiko dalį būna labai geras vaikas, jokių problemų su tokiu keliauti. Tikrai. Geras berniukas. Graikai toliau jį myli, gal dėl to, kad tokių leliukų mes dar čia nesutikom. Vienas diedukas šiandien jam net oro bučinį siuntė, o viešbučio šeimininkės anūkėlis (turbūt) išvis negali nuo jo atitraukti akių.  

3 comments:

M. said...

Kaip jums gerai!:) Pas mus irgi nešalta, bet ne atostogos gi..:)))
Džiugas grįš tapęs graiku, ko gero:D Kažin, kaip reikės susišnekėti..:))

Violeta said...

Sveiki :) Labai miela skaitinėti Jūsų rašinius... Jūs - nuostabi šeima! Tik va dėl Asklepiono norėčiau pasakyti, kad Asklepionas - tai istorinė Koso salos ligoninė, dedikuota graikų mitologijos medicinos dievui – Asklepijui. Ansamblis iškilo trijų pylimų vietovėje prie Platani kaimelio po garsiojo graikų gydytojo - Hipokrato mirties. Kadangi Asklepiono ligoninės gydytojai taip pat buvo šventikai, ją supo šventyklos, skirtos visiems, norintiems pasimelsti. Žodžiu, tai nėra vien šventyklų kompleksas. Gal kaip tik tai ir turėjo minty tos "linksmosios" lietuvės? ;)

Unknown said...

Oi labai ačiū jums už komentarą, jūs teisi, o mes ne iki galo supratom, juk su mažu vaiku ne taip į viską įsigilini :) Ačiū!