2 Jun 2011

Trečioji kelionės diena

Šiandien jau pridavėm mašiną ir likom be ratų. Na, tik Džiugas su saviškiais. Tai dabar šias kelias likusias dienas trainiosimės po patį Koso miestą.

Šiandien ėjom pajūriu pasimėgaudami. Kiek girdėjom, Lietuvoj labai karšta. Manau, kad dabar čia tikrai vėsiau, o palei jūra einant dar ir malonus vėjelis pučia, ta šiluma tikrai nevargina. Tik nervina, kad man visada galvą skauda, jei tik kažkiek šilčiau.. Vienintelis atostogų minusas kolkas. Deja, nemažas.

Aplankėm šiandien Koso prieplauką. Labai smagi naujoji prieplauka, kur suplaukę daugybė jachtų iš viso pasaulio. Ten žmonės sau prisišvartavę ir gyvena – pietauja, džiovina skalbinius, ilsisi, labai smagus toks gyvenimas atrodo. Svajojam ir mes su Justu apie tokį, kai pensininkai būsim. Dar pasidomėjom, kaip mums reikės plaukti į Nisyros šeštadienį. Tai panašu, kad reikės plaukti 5 valandą rytoj, nes jei nori plaukti vėliau, tai ir kainuoja brangiau. Įdomi politika..


Dar radom Hipokrato medį. Žinom tik tiek, kad šioje saloje Hipokratas, kuris yra vadinamas medicinos tėvu, gimė. Kažkur čia jis ir įkūrė savo mokyklą, kur mokė savo pasekėjus. Jis buvo tas žmogus, kuris pradėjo aiškinti, kad visi susirgimai turi priežastį, o nėra tiesiog dievų prakeiksmas. Jis taip pat sakė, kad jei užpuolė liga, reikia gydyti visą kūną, o ne tik vieną jo dalį. Bet kodėl tas medis yra būtent jo tai nelabai žinom. Svarbu, kad po tuo medžiu buvo bevielis internetas, kurio jau taip išsiilgom. 

Paskui pasivaikščiojom po senamiestį. Bet nieko itin ypatingo čia nėra.  Na, Kosas pasižymi tuo, kad čia yra daugybė visokių senų griuvėlių, archeologinio paveldo. O daugiau - tiesiog visos gatvelės pilnos restoranų ir suvenyrų parduotuvėlių ir kiekvienas savininkas kviečia užeiti. Bet mes nelabai užeinam, nes mūsų suvenyrų kiekį sumažins ribotas bagažo svoris, kas mane be galo liūdina. O čia yra visokių gėrybių – alyvuogių aliejaus, muilų, visokiausių priemonių, medaus.. Labiausiai traukia valgomi dalykai, nes visa kita tai nieko labai ypatingo, tas pats, kas ir kitur.


Dar mieste užsukom į taverną, pargauti GYROS. Čia taip vadinasi kažkoks tradicinis graikų patiekalas. Kažas panašaus į kebabą, tik viskas suvyniota į pitos duoną. Skanu, man patiko labiau nei kebabas.
Grįžę į viešbutį ėjom pliuškentis baseine. Ir Džiugas savajam mažajam pripučiamam pasitaškė ir nusiprausė. Džiaugiamės, kad čia tą baseiną turim. Jūroj tik vieną kartą ir tesimaudėm, vakar. Paplūdimys akmenuotas, bent jau mieste paplūdimio juosta labai siaura, gultai mokami, tai mūsų kolkas netraukia. Nisyros saloj daugiau „pliaže“ pagulėsim, nes ten turbūt nebus ką veikti. 

Džiugas ir toliau geras vaikas (neskaitant to, kad ir man ir Justui jau šiandien įkando savo naujaisiais dantimis). Guli sau vežime ir kalba kažką. Šiandien pametė knygą važinėdamas, tai ėjo mama ieškot, nes baisiai vaikas tą knygą myli. Visi kažkodėl labai jam šypsosi.  Gal todėl, kad jis neužkimštas „soske“ ir vis kažką kalba garsiausiai ir džiugiai. O čia kur mes gyvenam yra toks mažas šeimininkės anūkas (kokių trijų metų), kuris prieina visada prie Džiugo arti, stovi ir taip žiūri į jį tylėdamas. Labai juokingai. 



Tai va tiek šiandien mūsų nuotykių. Einam valgyt Justo troškinuko, niam niam.

2 comments:

M. said...

Žiūriu į tuos visokius vaizdelius ir jau svajoju apie atostogas..:)

Asta ir Justinas said...

nebedaug liko :)