14 Jun 2011

Penkioliktoji kelionės diena

Vakar vėlai vakare Justas buvo išėjęs į kalnus, saulės palydėt. Gražių nuotraukų padarė. Buvo pakilęs į aukščiausią kalną, net iki debesų. O pas mus čia pirmam aukšte, kavinėj, buvo švenčiamas kažkieno gimtadienis su gyva muzika ir šokiais iki paryčių...



Šiandien jau paskutinė mūsų diena šioje salelėje. Vistik pailsėjome tikrai neblogai. Labiausiai patiko tai, kad tikrai pagyvenom tarp tikrų graikų, kad čia nėra tiek daug neskoningo turizmo kiek, tarkim, Koso saloj. Labai patiko siauros gatvelės, balti namukai su mėlynom langinėm, jūra, krateris.. Smagu čia, tikiuosi, kad kada sugrįšim. Šitą vietą rekomenduojam tiems, kurie  ištroškę poilsio, bet nemėgsta „all inclusive“ viešbučių ir mėgsta patirti šiek tiek vienatvės išėjus, tarkim, į kalnus. Bet visiški veiklos maniakai čia ilgai neišbūtų, nes viską galima apžiūrėti per vieną aktyvią dieną. Dar rekomenduojam tiems, kurie mėgsta atrasti savus dalykus, o ne tuos, kuriuos padiktuoja turizmo agentūra. Dar šita vieta netinka dievinantiems paplūdimius, nes jie čia nesmėlėti, o akmenuoti. Taip, po savaitės čia nuobodoka, kaip ir lietuviškam kaime, bet vistiek gera ir norisi sugrįžti.

O aš dar pafotografavau šiandien mums savais tapusius kai kuriuos objektus:
  • Štai čia mūsų balkonas, iš kurio puikiai galėjome stebėti vietinių gyvenimą:
  • Kiekvieną rytą Justas su Džiugu eidavo į kepyklėle parnešti šviežiai keptos duonos ir bandelių pusryčiams prie kavos:

  •  Štai čia agentūrėlė, kuri viskuo užsiima – automobilių nuoma, prekiauja lėktuvų ir keltų bilietais. Dažnai joje apsilankydavom, nes ten gerai angliškai kalba:
  • Štai čia pirkdavom Džiugui jautienos nedidelius gabaliukus. Tokius nedidelis, kad vieną kartą net padovanojo:
    • O čia beveik kasdien pirkdavo daug vaisių ir daržovių:
    • O čia mėgiamiausia mūsų visų kitų dalykų parduotuvė. Tokia mažytė mažytė ir visko prigrūsta:
    • Dar eidavom „gaudyti“ bevielio interneto dviejose vietose – pirmoji, tiesiai po mūsų balkonu, kur nelabai gerai „traukė“, antroji – tolėliau, prie uosto, bet puikus ryšys:

    • Štai čia miesto paplūdimiukas nedidukas:
    • O čia didžiausia suvenyrų parduotuvė. Gaila, kad didelė dalis prekių orientuota į rusų skonį, tai mums neįtiko:
    • Taip atrodo uostas kartą per dieną, kai suplaukia čia turistų iš Koso. Gerai, kad tai trunka tik kelias valandas..:

    Tai štai, kraunamės jau krepšius, nueisim į taverną atsisveikinimui ir iškeliaujam ryte.. Ech..

    1 comment:

    M. said...

    Nuotraukos kompoziciškai tvarkingos, nieko nepasakysi:D
    Net aš pajutau tą jausmą, kuris būna atsisveikinant su kokia nors vieta, kurioje buvo gera pabūti!:)Autobusinėse kelionėse tai paprastai priešpaskutinė diena, kai ryte išeini su daiktais iš viešbučio, ir autobusas pajuda namų link...Supranti, kad jau VISKAS:)