5 Jun 2011

Septintoji kelionės diena


Pagalvojom, kad kadangi čia nėra itin daug veiklos, tai pagyvensime kaip graikai. Ryte atsikeliam, Justas nueina nupirkti šviežios duonos, pasidarom graikiškų salotų, papusryčiaujam, Džiugas dar nusnaudžia kažkiek, tada iki pietų kažką nuveikiam – pavaikštom po miestą ir pan. Tada grįžtam visi namo „siestai“ – pamiegam pogulio visi arba tiesiog pasiilsim, papietaujam. Tada į miestą ar į paplūdimį išlendam dar vakarop. Graikai daro tą patį – padirba iki pietų, tada ilsisi ir vėl atidaro parduotuves ir kavines vakare. Įdomus gyvenimas. Jis praktiškai verda naktį.

Šiandien pakilome į kalną prie vienuolyno tokio balto balto. Tas kalnas iš pradžių atrodė toks didelis, bet kai pradėjom kilti, tai visai nebedidelis pasirodė – išvis čia labai maži atstumai, jau įsikirtom visas gatveles ir pan. Pabuvom ten vienuolyne, bet ten nedaug kur leidžia, tik į kažkokią šventyklėlę, kur galima nusipirkti ir uždegti žvakelę. Nuo vienuolyno vaizdas į miestelį ir jūrą tiesiog pribloškiantis. 


 
Dar šiandien buvom paplūdimy. Šitame miestelyje yra du paplūdimiai. Vienas yra pačiam miesto centre, toks nedidelis, su keliais gultais. O šiandien mes paėjome tolėliau į didesnį Hohlaki paplūdimį. Pasirodo jis yra visas iš akmenų. Man ten nusimaudyti nepavyko, Justui pavyko. Akmenys karšti, sunku per juos eiti, didžiuliai, o bangos milžiniškos. Tai geriau nutarėm maudytis tame paplūdimy, kuris centre arba pasižvalgyti kituose miesteliuose. Na, bet mes nesam paplūdimių žmonės, tai problemos iš to nedarom. 


Šiandien tėčio diena. Tėčiai Algi ir Vidai, sveikinam jus su šia diena ir jus mylim. Justas nuo Džiugo gavo dovanų maikelę, kuria pasipuošęs tėtis šiandien visą dieną vaikšto. Dar ta proga Džiugas pagaliau „pakakojo“, nes jau buvom sunerimę – per visas atostogas tik vieną kartą padarė, jau sunku jam buvo, visas suirzęs. Matyt pramušėm su slyvom. Vakare aš vesiuos ta proga Justą į taverną užkandžiauti ko nors tikrai graikiško.  


Dar norėjau apie mozaikas pasisakyti. Įdedu ir nuotrauką. Šitoj saloj gyventojai yra labai mėgėjai tokių mozaikų, sudėliotų iš juodų ir baltų akmenukų. Pamėginsiu jų pafotografuoti daugiau. Bet jos yra visur – miesto aikštėse, ant kai kurių laiptų (šioje nuotraukoje būtent laiptai ir yra), prie kai kurių namų durų ir t.t. Kai pagalvoti, kiek kantrybės ir fantazijos ir krupštumo reikia. Pastebėjom, kad labiausiai mėgsta sudėlioti šiaip ornamentus abstrakčius arba kažką susijusio su jūra – delfinai, jūrų arkliukai ir t.t. Man asmeniškai ne visos mozaikos gražiai atrodo, bet šitos labai tokios jaukios, neperkrautos, skoningos.


4 comments:

vilnele said...

Smagu, kad puikiai leidziat laika nuostabioje vietoje :))

Keinos said...

Sveiki keliauninkai,
smagu matyt jog sekas jums puikiai, vietos itin grazios ir ramios o Dziugas matyt auga irgi keliauninku, sprendziant is jo ramumo ir susidomejimo... Sveikinimai teciui!

M. said...

Nenusibodo dar?..:) Pas mus irgi žiauriai karšta, visa laimė, kad darbas ne lauke:D Tik tiek ,kad čia nors naktimis vėsiau, o pas jus, pažiūrėjau, ir dieną, ir naktį beveik vienoda temperatūra:)

Asta ir Justinas said...

Kolkas dar nenuobodu, bet bijau, kad tuoj pasidarys, nes jau visus salos objektus aplankėm, liko tik muziejus. Bet tai nieko, sėdim va su Džiugu prie jūros ir sėdėtume sau pusę dienos. Vakarais tai ir pas mus vėsoka iš tikrųjų, nebebūna karšta ir nuo jūros vėjas visada papučia, tai man net nėra ir dieną baisiai karšta. Jums ten "ant asfalto" visai kitas karštis. Bet užtat pagalvok, kaip mums ant Sartų bus gera jau greit :)